Prabangus sedanas, realiomis sąlygomis galintis sunaudoti vos apie 5 litrus benzino 100 kilometrų, ir daugiau nei 194 tūkst. kilometrų nuvažiavęs, tačiau puikiai išsilaikęs salonas – tai keli argumentai, kuriais naudotų automobilių pirkėjus gali sudominti ketvirtosios kartos „Lexus GS 300h“. Vis dėlto laidos „Autopilotas“ vedėjas Vytenis Kudarauskas atkreipė dėmesį ir į sprendimus, nederančius su tokio automobilio klase.
Šįkart laidoje nagrinėtas hibridinis „Lexus GS 300h“. Šios kartos modelis žiūrovams jau buvo pristatytas anksčiau, kai buvo išbandytas su galingu atmosferiniu V6 varikliu komplektuojamas „GS 350“. Nors abu sedanai priklauso tai pačiai šeimai, jų paskirtis ir charakteris skiriasi.
„GS 350“ labiau orientuotas į vairuotoją, vertinantį įprastą dinamiką, o hibridinis modelis pirmiausia siekia suderinti komfortą, prabangą ir mažesnes degalų sąnaudas.
Ketvirtoji „Lexus GS“ karta rinkoje pasirodė 2012 metais, buvo atnaujinta 2015-aisiais, o gamyba baigta 2020 metais. Naudotų automobilių rinkoje ji varžosi su 5 serijos BMW ir E klasės „Mercedes-Benz“.
V. Kudarausko teigimu, japoniškas sedanas neretai kainuoja daugiau nei panašaus amžiaus vokiški konkurentai, tačiau pirkėjus vilioja patikimumu. Vis dėlto vien prestižinio ženklo ar deklaruojamos galios nepakanka, kad šį automobilį būtų verta rinktis aklai.
223 AG čia nereiškia sportiško charakterio
Laidoje pristatytas 2014 metų „Lexus GS 300h“ turi 2,5 litro keturių cilindrų benzininį variklį ir elektros motorą. Bendra hibridinės sistemos galia siekia 223 AG, o galiniai ratai sukami per elektroniniu būdu valdomą bepakopę transmisiją.
Nors tokie skaičiai prabangiam sedanui atrodo solidžiai, automobilis nėra skirtas sportiškam važiavimui. Iš vietos jis pajuda gana energingai, nes elektrinis motoras greitai suteikia sukimo momentą. Tačiau didėjant greičiui šis veržlumas mažėja.
V. Kudarauskui klausimų sukėlė ir transmisijos veikimas. Stipriau paspaudus akceleratorių, benzininis variklis ima veikti aukštais sūkiais ir garsiai ūžti, nors automobilis į priekį greitėja ne taip sparčiai, kaip būtų galima tikėtis.
Dėl to geriausiai „GS 300h“ jaučiasi važiuojant ramiai, ypač mieste. Tuomet labiausiai atsiskleidžia hibridinės sistemos ekonomiškumas – degalų sąnaudos gali siekti apie 5 l/100 km. Išvažiavus į užmiestį jos paprastai padidėja bent litru, o važiuojant greičiau gali išaugti dar labiau.
Saloną išsaugojo beveik 200 tūkst. kilometrų rida
Važiavimo charakteris vedėjo nesužavėjo, tačiau automobilio salono būklė įvertinta gerokai palankiau. Apžiūrėtas „Lexus“ jau buvo nuvažiavęs daugiau nei 194 tūkst. kilometrų, bet ryškių nusidėvėjimo požymių salone beveik nėra.
Didžioji dalis paviršių padengta kokybiška oda, apdailos medžiagos atrodo solidžiai, o sėdynės net ir po daugiau nei dešimtmečio išlikusios geros būklės. V. Kudarauskas pabrėžė, kad dėl kokybės ir surinkimo šiam automobiliui priekaištų neturi.
Vis dėlto vienas salono sprendimas sulaukė visiškai kitokios reakcijos. Centrinėje prietaisų skydelio dalyje esantis didelis ekranas prieš dešimtmetį galėjo atrodyti kaip prabangos ir modernumo ženklas, tačiau šiandien labiausiai erzina jo valdymas.
Sistema valdoma specialiu valdikliu, įrengtu centrinėje konsolėje. Anot V. Kudarausko, jis yra nepatogus ir netikslus. Norint pasirinkti funkciją, reikia ją rasti meniu, o tada valdikliu bandyti pataikyti į norimą ekrano vietą.
Net automobiliui stovint toks procesas nėra patogus, o vairuojant tampa dar sudėtingesnis. Vedėjas šį sprendimą pavadino vienu prasčiausių įmanomų būdų valdyti didelį ekraną. Priprasti prie jo galbūt galima, tačiau patogesnis jis dėl to netampa.
Prieš perkant būtina patikrinti hibridinę sistemą
V. Kudarausko vertinimu, ketvirtosios kartos „GS“ neturi daugybės dažnų ir brangiai kainuojančių gedimų. Tačiau tam tikrų silpnų vietų yra: dėl didelio automobilio svorio greičiau dėvisi kai kurie guminiai važiuoklės elementai, gali būti pažeistos stoglangio sandarinimo gumos, taip pat pasitaiko stringančių stabdžių suportų.
Perkant tokį sedaną ypač svarbu įvertinti hibridinę pavarą. Šios sistemos paprastai laikomos ilgaamžėmis, o net daugiau nei 250–300 tūkst. kilometrų nuvažiavę automobiliai neretai neturi rimtų hibridinės sistemos problemų.
Didelės ridos automobiliuose gali būti sumažėjusi aukštos įtampos akumuliatoriaus talpa, tačiau tai savaime nereiškia, kad būtina keisti visą bateriją. Prieš perkant svarbu patikrinti ne tik kėbulo ir važiuoklės būklę, bet ir hibridinės sistemos veikimą bei akumuliatoriaus būklę.
Daugiau įžvalgų apie naudotą „Lexus GS“ pateikiama „Autopilotas“ reportaže. Laidą „Autopilotas“ galima žiūrėti kiekvieną šeštadienį 10:00 val. per TV6.