Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva turi būti pasirengusi naujiems sabotažo veiksmams, kurių, jo vertinimu, regione gali pasitaikyti ir ateityje.
Trečiadienį per bendrą Lietuvos ir Estijos prezidentų spaudos konferenciją šalies vadovas pabrėžė, kad tokio scenarijaus Lietuva neatmeta.
G. Nausėda kalbėjo apie naujausią antžeminės „Starlink“ stoties sabotažo atvejį Lietuvoje. Jis taip pat priminė, kad panašūs incidentai jau buvo užfiksuoti Bulgarijoje ir Lenkijoje.
Prezidento teigimu, tokie įvykiai tampa regiono valstybių kasdienybės dalimi, tačiau tai neturėtų mažinti budrumo. Priešingai, institucijos privalo išlaikyti visą dėmesį ir tinkamai pasiruošti galimiems sabotažo aktams.
G. Nausėda taip pat neatmetė, kad ateityje Lietuvos ir kitų regiono šalių oro erdvę gali pažeisti skirtingo pobūdžio dronai.
Pasak prezidento, šiuo metu dažniausiai pastebimi bepiločiai orlaiviai, paveikti antidroninių priemonių ir atskridę iš karo veiksmų teritorijos. Tai gali būti tiek Ukrainos, tiek Rusijos dronai.
Vis dėlto, jo teigimu, svarbiausia ne tai, kuriai šaliai priklauso konkretus dronas. Esminė aplinkybė yra ta, kad tokie orlaiviai nebūtų kirtę Lietuvos ar kitų šalių sienų, jei Rusija 2022 metais nebūtų pradėjusi agresijos karo prieš Ukrainą.
Vilniuje bandyta padegti „Starlink“ įrangą
ELTA skelbė, kad sekmadienio naktį Vilniuje mėginta padegti „Starlink“ palydovinio ryšio įrangą.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius šį veiksmą įvardijo kaip sabotažą. Jo teigimu, turima informacijos, kad įrangą mėginta sugadinti Molotovo kokteiliais, o teisėsauga aktyviai ieško įtariamųjų.
Vyriausybės vadovas nurodė, kad per kilusį gaisrą prietaisai smarkiai nenukentėjo, nes liepsnas užgesino įmonės darbuotojai.
Po galimo išpuolio Lietuvoje padidintas valstybinės reikšmės kritinės infrastruktūros apsaugos budrumo lygis. Tai reiškia, kad objektų apsaugai pasitelkta daugiau pajėgų.
Dėl mėginimo padegti „Starlink“ ryšio įrangą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu.