Prezidentas Gitanas Nausėda teigia šiuo metu nematantis priežasčių abejoti Lietuvoje gyvenančios stačiatikių bendruomenės lojalumu valstybei. Vis dėlto, pasak jo, Maskvos patriarchatui pavaldūs tikintieji turi pasirinkti, su kuo sieja savo ateitį.
Trečiadienį žurnalistams šalies vadovas sakė, kad Lietuvoje Ortodoksų bažnyčia yra pasidalijusi į dvi dalis: viena priklauso Konstantinopolio patriarchatui, kita – Maskvos patriarchatui.
G. Nausėda pabrėžė, kad stačiatikių bendruomenė savo lojalumą Lietuvai parodė tiek 1990 metais, kai šalis skelbė nepriklausomybę, tiek per Sausio kruvinuosius įvykius. Prezidentas teigė norintis tikėti, kad bendruomenės nariai pirmiausia yra Lietuvos Respublikos piliečiai, o tik po to – tikintieji.
Pasak prezidento, valstybė kol kas nesiima imperatyvių sprendimų, tačiau stačiatikių bendruomenė turi apsispręsti, „su kuo jiems yra pakeliui“.
G. Nausėda taip pat priminė, kad Lietuva nuolat ragina Europos Sąjungą taikyti sankcijas Maskvos patriarchato vadovui Kirilui. Jo teigimu, tokių bandymų buvo bent keli, tačiau kai kurioms valstybėms pasipriešinus bendro sprendimo priimti nepavyko, nes tam reikalingas vieningas ES šalių pritarimas.
Prezidentas sakė, kad Lietuvos pozicija dėl patriarcho Kirilo yra aiški ir nekelia diskusijų. Jis patriarchą apibūdino kaip Rusijos imperinės mašinos sraigtą, ištikimai tarnaujantį savo šeimininkui.
BNS pavasarį skelbė, kad žvalgybos institucijų parengtoje grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje Stačiatikių bažnyčia įvardyta kaip reikšminga Rusijos režimo ideologinių naratyvų formavimo ir palaikymo dalis.
Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos vadovybė viešai pasmerkė Rusijos karą prieš Ukrainą ir ne kartą deklaravo siekį tapti savarankiška nuo Maskvos patriarchato. Tačiau žvalgybos institucijos nurodo, kad reikšmingų pokyčių šioje srityje kol kas neįvyko.
Įstatymų pataisas, kuriomis siekiama sumažinti Maskvos patriarchato įtaką Lietuvoje, yra užregistravę konservatoriai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas. Jų siūlymu tradicinės Lietuvos stačiatikių bendrijos atstovavimas būtų priskirtas Konstantinopolio patriarchato egzarchatui, o šeši religiniai objektai, dabar valdomi Maskvos patriarchatui pavaldžių stačiatikių, būtų perduoti jam.