Šeštadienio vakarą verslo centre „Green Hall“ drabužių dizainerė ir teatro kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė pristatė naujausią kolekciją. Ant podiumo dominavo sodri raudona spalva, aksomas, figūrą pabrėžiantys siluetai ir renesanso įkvėptos detalės. Autorinius kūrinius papildė bendri projektai su „Utenos trikotažu“ ir šilkinių skarelių prekės ženklu „Donum“.
Visas tris kolekcijos kryptis sieja dizainerės noras kurti drabužius, kurių vertė nesibaigtų su vienu sezonu. Šįkart ilgaamžiškumas pristatomas ne tik kaip kasdienio garderobo savybė, bet ir kaip kūrybinis principas: A. Kuzmickaitė grįžta prie anksčiau nagrinėtų temų, ieško kitokių jų formų ir aiškinasi, kaip klasikiniai elementai gali atspindėti šiuolaikinio žmogaus savijautą, teigiama pranešime spaudai.
Klasikiniai motyvai tampa atrama
Kolekcijos atmosferą formavo dizainerės santykis su dabarties pasauliu. Išorinio chaoso ir nestabilumo sąlygomis ji atsigręžia į dalykus, kurių vertė išlieka – meną, istorinį kostiumą ir teatro patirtį.
A. Kuzmickaitė pasakoja, kad laikais, kai netrūksta chaoso, paviršutiniškumo ir neapibrėžtumo, ji ieško vidinės atramos, tikro meno ir kokybiškų drabužių. Todėl dizainerė sąmoningai nesiblaško ir grįžta prie to, ką laiko tikra.
Ši nuostata kolekcijoje atsiskleidė per juodos, baltos ir raudonos spalvų derinius, klasikines formas bei ilgaamžius audinius. Gerai pažįstamus garderobo elementus keičia medžiagų faktūros, proporcijos ir nauji deriniai. Dizainerę domina, kaip istorinę atmintį turintis drabužis gali tapti šiuolaikinio įvaizdžio dalimi.
Vienu svarbiausių įkvėpimo šaltinių išlieka renesansas. Šio laikotarpio detalės kolekcijai suteikia jausmingumo ir dramatiškumo, o istorinio kostiumo nuorodos leidžia kitaip pažvelgti į šiandienos siluetą.
Raudonos spalvos intensyvumas ir naujas žvilgsnis į korsetą
Ryškiausiu kolekcijos akcentu tapo raudona. Pernai ši spalva buvo svarbi pristatymo scenografijai, o šiemet ji perkelta į pačius drabužius. Dizainerė toliau analizuoja emocinį raudonos poveikį ir tai, kaip jos charakterį keičia skirtingi audiniai.
Ypatingas vaidmuo teko aksomui. Šis audinys išryškina spalvos sodrumą, sustiprina teatrališką nuotaiką, o juodos, baltos ir raudonos deriniai įvaizdžiams suteikia grafiškumo.
Dizainerė teigia, kad būtent aksomas leidžia spalvai atsiskleisti giliausiai. Šį ryšį ji suprato dirbdama teatre, kur aksomas dažnai naudojamas užuolaidoms ir kulisams. Anot jos, audinys savaime suteikia kūriniams dramatizmo ir teatrališkumo.
Autorinėje kolekcijos dalyje A. Kuzmickaitė toliau plėtoja praėjusiais metais pradėtą korseto temą. Ją domina šio drabužio konstrukcija, santykis su kūnu ir gebėjimas formuoti figūrą. Pabrėžtas liemuo bei prigludusios formos perteikia klasikinio moteriškumo ir jausmingumo idėją.
Korsetas pastaruoju metu atsirado ir pačios dizainerės garderobe. Įsitikinusi, kad tai išskirtinis drabužio elementas, ji nusprendė jį išnagrinėti išsamiau ir įtraukti į kolekciją, parodydama, kaip klasikinis sprendimas gali atrodyti šiuolaikiškai.
Idėjos, kurios keičiasi, bet neišnyksta
Drugelis, juostelė ir atpažįstamos drabužių konstrukcijos A. Kuzmickaitės kūryboje nuolat grįžta kaip tolesnių tyrinėjimų objektai. Kiekviename naujame projekte jie išbandomi kitaip – keičiant mastelį, medžiagą ar paskirtį. Taip atpažįstami motyvai tampa atspirties tašku naujiems sprendimams.
Šį metodą ypač gerai iliustruoja ankstesni darbai su juostomis. Tautinių motyvų austa juosta buvo įkomponuota į šiuolaikinio drabužio konstrukciją, o vėliau firminė juostelė su drugeliu tapo sudėtingų modelių pagrindu. Keitėsi ne tik jos panaudojimas, bet ir reikšmė – iš kultūrinę atmintį turinčio elemento ji virto autoriniu ženklu, iš kurio kuriamas drabužis.
Tokį nuoseklumą atspindi ir dizainerės akademinė patirtis. Doktorantūros meno projekte „Kasdienybė kaip kūrybos inspiracija: dizainerio savirefleksija“ ji tyrinėjo kasdienių objektų įtraukimą į drabužių dizainą, jų transformaciją ir ryšį su asmenine patirtimi. Kolekcijos suteikia galimybę šias idėjas išbandyti praktiškai ir toliau vystyti sukauptas kūrybines strategijas.
A. Kuzmickaitė sako, kad jei idėja ją domina ir į ją jau investuota daug laiko bei energijos, ji nori leisti jai augti. Todėl dizainerei patinka ilgai dirbti su tuo pačiu elementu ir kaskart jį interpretuoti naujai.
Šiemet drugelio motyvas pasirodė keliais pavidalais: tapo vientiso žakardo mezgimo rašto dalimi, iškiliu audinio paviršiaus akcentu ir dekoru, suformuotu iš žėrinčių kristalų. Kiekvienoje interpretacijoje keičiasi jo ryšys su drabužiu – kartais jis tampa paviršiaus detale, o kartais pats virsta medžiagos savybe.
Kūrybinis braižas – ne tik podiumui
A. Kuzmickaitės veikloje svarbi galimybė savitą estetiką pritaikyti skirtingiems gaminiams. Kurdama autorines kolekcijas ir dirbdama su verslo partneriais, dizainerė ieško būdų, kaip kūrybinę idėją paversti kasdien naudojamu daiktu, neprarandančiu jos braižo.
Šią veiklos įvairovę ji sieja su nuo jaunystės ją dominusia mados namų samprata: skirtingus drabužius ir aksesuarus gali sujungti bendra estetinė kalba bei atpažįstamas autoriaus stilius. Bendri projektai taip pat leidžia dirbti su platesniu asortimentu, išmėginti naujas medžiagas ir įgyvendinti sudėtingesnius technologinius sprendimus.
Su „Utenos trikotažu“ pristatoma jau penktoji bendra kolekcija. Joje – laisvalaikio kostiumai, chalatai, apatinis trikotažas, pižamos, suknelės, megztiniai ir minimalistiniai vilnos trikotažo gaminiai. Artėjantis šaltasis sezonas paskatino daugiausia dėmesio skirti jaukumui, malonioms faktūroms ir drabužiams, tinkamiems įvairioms dienos situacijoms. Tamsių tonų paletę pagyvina su Kalėdomis siejama raudona, o išskirtinumo suteikia skirtingai interpretuojamas drugelis.
Tarp naujovių – itin plona ir švelni merino vilna, leidžianti kurti lengvus, kūno linijas pabrėžiančius siluetus. Santūresniuose modeliuose svarbiausia tampa pati medžiaga, jos paviršius ir apgalvotos detalės. Dizainerė pabrėžia, kad nesijaustų visavertė kūrėja, jei drabužius kurtų tik podiumui ar fotografijai – jai svarbu, kad jie būtų skirti žmonėms ir jų kasdienybei.
Šilkinės skarelės – dar viena kūrybos erdvė
Bendradarbiaujant su „Donum“, kolekciją papildė šilkinės skarelės. Jų dizainas suteikė galimybę plėtoti raštus, o pristatyme parodyti įvairūs skarelių rišimo ir stilizavimo būdai. Dizainerę šis aksesuaras domina dėl paprastos konstrukcijos ir daugybės panaudojimo galimybių.
Skarelės išraišką kuria piešinys, spalvų santykis ir būdas, kuriuo ji įtraukiama į bendrą įvaizdį. Derinama su kitais drabužiais, ji gali pakeisti jų charakterį ir suteikti naujų formų jau turimam garderobui.
Naujojoje kolekcijoje A. Kuzmickaitės vidinės atramos paieškos susilieja su jos kūrybos principu – skirti idėjai laiko, tyrinėti jos galimybes ir leisti jai palaipsniui keistis. Klasikiniai siluetai, istorinės nuorodos ir ilgai plėtojami autoriniai motyvai čia tampa pagrindu drabužiams, kuriuose dera meninė išraiška ir praktiškumas kasdienybėje.
Kolekcijos makiažą kūrė „Glow Studio“ meistrės, naudotos „Cent Pur Cent“ kosmetikos priemonės. Modelių šukuosenomis rūpinosi „Grožio akademijos“ plaukų stilistų komanda, dirbusi su „Keune“ produktais.