Per savaitgalį Prancūzijoje per riaušes nukentėjo mažiausiai 3 tūkst. parduotuvių – dvigubai daugiau, nei buvo skelbta vos prieš parą. Nors tikimasi, kad didžiausią dalį nuostolių padengs draudimo bendrovės, jos kol kas neturi net preliminaraus vertinimo, kiek kainuos padaryta žala.
Protestai visoje Prancūzijoje vyksta dėl pragyvenimo išlaidų ir viešųjų paslaugų. EPA/YOAN VALAT
Prancūzijos draudikų federacija „France Assureurs“ naujienų portalui „Euronews“ teigė, kad jos nariai įvairiais būdais padeda nukentėjusiems verslams. Tačiau federacija dar negali pasakyti nei bendros preliminarios nuostolių sumos, nei kiek prašymų atlyginti žalą jau pateikta.
Federacijos krizių valdymo komanda šiuo metu dirba kartu su Prancūzijos valdžios institucijomis, siekdama suvaldyti padarinius.
Riaušių poveikį pajuto ir akcijų bei obligacijų rinkos
Sekmadienį prekybos tinklo „Carrefour“ vadovas Alexandre’as Bompard’as skaičiavo, kad neramumai paveikė maždaug 1 500 parduotuvių. Jo vertinimu, prekybos sektorius galėjo patirti kelių šimtų milijonų eurų nuostolių.
Tačiau pirmadienį vyriausybė paskelbė jau apie 3 tūkst. nukentėjusių parduotuvių. „Carrefour“ pranešė, kad žala padaryta 50 jo prekybos vietų, o 20 iš jų buvo apiplėštos.
Neramumų pasekmės atsispindėjo ir finansų rinkose. Prancūzijos akcijų indeksas „CAC 40“ pirmadienį smuko 1,1 proc. ir pasirodė prasčiau nei platesnis Europos indeksas „STOXX Europe 600“, kritęs 0,9 proc.
„Carrefour“ akcijos atpigo 2,2 proc., o prabangos prekių grupės LVMH – 1,8 proc. Tarp savaitgalį apiplėštų objektų buvo ir „Louis Vuitton“ parduotuvė Marselyje.
Neigiamą reakciją fiksavo ir draudimo sektorius. Paryžiuje AXA akcijos atpigo 1,3 proc., o perdraudimo bendrovės SCOR – 0,9 proc. Milane „Generali“ akcijos smuko 2,3 proc., „Unipol“ – 3,2 proc.
Pirmadienį brango ir Prancūzijos vyriausybės skolinimasis. Šalies 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas padidėjo maždaug 8 baziniais punktais – iki 4,94 proc. Palyginamų Vokietijos obligacijų pajamingumas išaugo mažiau nei 4 baziniais punktais.
Prancūzijos ir Vokietijos skolinimosi kainų skirtumas taip padidėjo iki maždaug 148 bazinių punktų.
2023 metų neramumai draudikams kainavo 793 mln. eurų
Apie galimą dabartinės žalos mastą leidžia spręsti neseni Prancūzijos riaušių pavyzdžiai. „Euronews“ skelbia, kad 2023 m. birželį ir liepą vykę neramumai lėmė 793 mln. eurų apdraustų nuostolių.
Draudikai tuomet išnagrinėjo apie 17 tūkst. prašymų atlyginti žalą, o vidutinė vieno prašymo suma siekė maždaug 46,6 tūkst. eurų.
Maždaug du trečdaliai visos sumos, arba apie 523 mln. eurų, teko parduotuvėms ir kitoms komercinėms patalpoms. Dar beveik 200 mln. eurų, sudarančių ketvirtadalį visos sumos, buvo skirta nukentėjusioms vietos valdžios institucijoms. Per neramumus buvo užpulti savivaldybių administracijos pastatai, mokyklos ir autobusai.
Vis dėlto draudimo išmokos neparodė viso padarytos žalos masto. Vėlesnis Prancūzijos Senato tyrimas parodė, kad turtui padaryta žala galėjo siekti beveik 1 mlrd. eurų. Dalis nuostolių nebuvo deklaruota, o kai kuriais atvejais draudimas kompensavo tik dalį patirtų išlaidų.
Šis palyginimas ypač svarbus dabar, nes nukentėjusių parduotuvių skaičius, panašu, jau viršijo 2023 metų neramumų mastą. Prancūzijos prekybos ir pramonės rūmai skaičiavo, kad tuomet buvo nuniokota apie 2 500 įmonių.
Naujoji draudimo sistema dar neveikia
Po 2023 metų riaušių išryškėjusias draudimo sistemos spragas Prancūzija bandė spręsti 2026 metų biudžeto įstatymu. Jame numatyta tam tikrose turto draudimo sutartyse privalomai įtraukti apsaugą nuo riaušių žalos. Taip pat planuojama įsteigti nacionalinį fondą, kuris padėtų draudikams susidoroti su dideliais nuostoliais.
Fondą draudimo bendrovės finansuotų įmokomis, galinčiomis siekti iki 1,5 proc. atitinkamų draudimo įmokų. Valstybė savo ruožtu suteiktų iki 4 mlrd. eurų per metus siekiančias garantijas.
Tačiau ši sistema kol kas nepradėjo veikti: jai dar reikia Europos Komisijos pritarimo ir įgyvendinamojo vyriausybės dekreto.
Todėl įmonių, nukentėjusių šį savaitgalį, kompensacijos priklausys nuo jų jau sudarytų draudimo sutarčių. „France Assureurs“ teigia, kad daugumoje Prancūzijos parduotuvių ir pastatų draudimo sutarčių yra numatyta apsauga nuo riaušių ir pilietinių neramumų padarytos žalos.
Įprastai tokia apsauga kompensuoja gaisro, vagystės, vandalizmo ir išdaužytų vitrinų nuostolius. Draudimas dažnai taip pat padengia laikinų medinių konstrukcijų įrengimą išdaužytiems langams uždengti bei apsaugos darbuotojų samdymą po nuniokojimo.
Negautos verslo pajamos vertinamos atskirai. Kompensacija už visišką ar dalinį veiklos sustabdymą priklauso nuo to, ar įmonė papildomai apsidraudė nuo veiklos nutrūkimo.
Toks draudimas paprastai kompensuoja prarastą bendrąjį pelną, o ne visas negautas pardavimo pajamas. Jis dažniausiai taikomas tik tada, kai parduotuvė turėjo užsidaryti dėl fizinės žalos, kurią apima draudimo sutartis.
Kai kurios sutartys gali numatyti išmokas ir tais atvejais, kai pačiose patalpose žalos nėra, tačiau, kaip pabrėžia federacija, tai galioja tik draudimo sutartyje aiškiai nurodytomis aplinkybėmis.
Paprastai apie žalą draudikui reikia pranešti per penkias dienas. Norint gauti kai kurias išmokas, taip pat būtina pateikti pareiškimą policijai.
Dalis išlaidų bus kompensuojama ir valstybės lėšomis, kai dėl susiklosčiusių aplinkybių darbuotojai negali dirbti įprastu režimu. Visa ši parama bus finansuojama iš valstybės biudžeto, kuriame šiemet prognozuojamas 5,4 proc. BVP deficitas, o valstybės skola turėtų siekti 119 proc. BVP.
Po plėšikavimų pavogtos prekės pasirodė interneto skelbimuose
Prancūzijos valdžia paragino internetines prekybos ir skelbimų platformas pašalinti po šeštadienį vykusių plėšikavimų atsiradusius pasiūlymus.
Tokį raginimą gavo „Vinted“, „Amazon“, „eBay“, „Leboncoin“, „Meta“ ir „TikTok“ atstovai. Valdžia nurodė, kad daugybė iš parduotuvių pavogtų daiktų pateko būtent į šias platformas, kur juos siekiama perparduoti.
A. Le Henanff teigimu, bendrovės taip pat turės glaudžiai bendradarbiauti su valstybės institucijomis, kad pavogtas prekes perparduodantys asmenys galėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Vilniuje įsikūrusi naudotų daiktų prekybos platforma „Vinted“ pareiškė laikanti tokius atvejus „nulinės tolerancijos“ situacijomis. Bendrovė teigė aktyviai bendradarbiaujanti su teisėsauga ir Prancūzijos valdžia.
„Vinted“ nurodė, kad jos komandos nuo savaitgalio nedelsdamos ėmėsi veiksmų, siekdamos aptikti ir pašalinti skelbimus, kuriuose galėjo būti siūlomos pavogtos prekės. Taip pat sustiprinta įtartinų skelbimų stebėsena.
Tuo metu „eBay“ teigė negalinti patvirtinti, kad padaugėjo skelbimų, galinčių būti susijusių su savaitgalį įvykdytomis vagystėmis.