Permės krašto Gornozavodsko gyventojai skundžiasi, kad mieste nėra nei karšto vandens, nei šildymo. Vietos gyventoja pasakojo, jog namuose kaupiasi pelėsis, o temperatūra tapo nepakeliamai žema. Dėl šildymo stokos ji negali nuvesti mažų vaikų į darželį – valstybinės įstaigos taip pat laikinai neveikia.
Panaši padėtis susidarė Žemutiniame Naugarde ir Omske. Nors šildymo sezonas ten prasidėjo rugsėjo 21 d., po dviejų savaičių iš įvairių rajonų ir toliau plūdo pranešimai apie šaltus radiatorius. Krasnojarsko krašte dėl šildymo buvo atidarytos karštosios linijos, o per dvi valandas sulaukta daugiau nei 170 kreipimųsi.
Valstybės Dūmos Statybos ir būsto bei komunalinio ūkio komiteto pirmininko pavaduotojas Aleksandras Aksionenka teigė, kad dabartinės problemos yra dešimtmečius kaupto komunalinės infrastruktūros nusidėvėjimo pasekmė. Jo vertinimu, vidutinis tinklų nusidėvėjimas siekia daugiau nei 40 proc., o kai kuriuose regionuose – 70–80 proc. Tuo metu kasmet atnaujinama vos apie 1 proc. komunalinių tinklų, todėl sukaupto nusidėvėjimo tokiais tempais greitai pašalinti nepavyks.
Komiteto narys Aleksandras Jakubovskis pažymėjo, kad silpnos tinklų vietos ypač dažnai sugenda prasidėjus šildymo sezonui ir padidėjus apkrovai. Vis dėlto, jo teigimu, kiekvieną konkretų atvejį turėtų įvertinti priežiūros institucijos – prokuratūra, „Rostechnadzor“ ir būsto priežiūros tarnyba.
Šioje situacijoje šalies vyriausybė nuo spalio 1 d. vidutiniškai 15 proc. padidino komunalinių paslaugų tarifus. Per metus jų augimas sudarys maždaug 17 proc. – tai bus didžiausias rodiklis nuo 2009 metų. Valdžia tokį sprendimą grindė būtinybe modernizuoti komunalinę infrastruktūrą.
Tačiau kainos ir toliau kils sparčiai: 2027 metais jos didės 11 proc., 2028 m. – 8,6 proc., o 2029 m. – 7,6 proc. Per ketverius metus komunalinių paslaugų kaina iš viso padidės beveik dvigubai – 44,2 proc.
Sąskaitose nebeliko pinigų: Rusijos regionuose išjungiamas gatvių apšvietimas
Mažiausiai 11-oje regionų – Ivanovo, Irkutsko, Vologdos, Kalugos, Omsko, Volgogrado, Penzos ir Rostovo srityse, taip pat Baškortostano, Buriatijos ir Tatarstano respublikose – valdžia viešai pripažino, kad apšvietimo problemos susijusios su lėšų trūkumu.
Birželį Irkutsko srities Bratsko gyventojai vietos deputatui pranešė, kad parke, keliose gatvėse ir sankryžose buvo išjungtas apšvietimas. Miesto administracija atsakė, jog Bratsko teritorijoje taikomos energijos taupymo priemonės, todėl palaipsniui nutraukiamas elektros tiekimas dekoratyvinio apšvietimo įrenginiams skveruose, pėsčiųjų zonose ir parkuose.
Viename Buriatijos kaime gatvių apšvietimas buvo visiškai išjungtas. Į gyventojų klausimus administracija atsakė, kad išnaudotas finansavimo limitas.
Tokią pat priežastį išgirdo Ivanovo srities Archipovkos kaimo gyventojai. Administracija nusprendė nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. neįjungti gatvių žibintų, o atsakyme į skundus sprendimą paaiškino pinigų trūkumu.
Vologdos srityje taupant lėšas gatvių apšvietimas po 23 valandos pradėtas išjunginėti mažiausiai 10-yje miestų ir rajonų. Tik įsikišus prokuratūrai regiono gubernatorius nurodė biudžete numatyti lėšų apšvietimui.
Chakasijos Taštypo rajone dėl savivaldybės skolos energetikams buvo atjungtos 7 mokyklos ir vaikų kūrybos centras. Skolos suma viršijo 85 mln. rublių, arba apie 830 tūkst. eurų.
Baškortostano Išimbajaus rajono skola bendrovei „Bašelektrosbyt“ siekia beveik 9 mln. rublių, arba apie 88 tūkst. eurų. Dėl to be gatvių apšvietimo liko 86 kaimai ir gyvenvietės.
Sachalino srityje elektra buvo atjungta kultūros namuose, o Archangelsko srityje dėl įsiskolinimų elektros tiekimas nutrauktas stadiono „Trud“ treniruočių moduliuose. Juose treniravosi Olimpinio rezervo mokyklos vaikai.
Kai kurie regionai, vengdami tiesiogiai kalbėti apie biudžeto trūkumą, paskelbė „ypatingą apšvietimo režimą“. Archangelsko srityje ir Karelijoje gatvių apšvietimo išjungimas buvo aiškinamas specialiu grafiku dėl baltųjų naktų. Stavropolio krašto Piatigorske nuspręsta po 23 valandos išjungti necentrinių miesto gatvių apšvietimą.
Ekonomikos mokslų daktaras Nikolajus Kulbaka, kurį cituoja „The Moscow Times“, teigė, kad pagrindinė problema kilo dar praėjusiais metais, kai regionų biudžetuose susikaupė skolos. Metų pabaigoje jos nebuvo nurašytos, nors regionai to tikėjosi ir taip buvo daroma ankstesniais metais. Pasak jo, regionams buvo nurodyta kitais metais mažinti išlaidas.