Praėjusių metų pavasarinės šalnos sunaikino obelų žiedus ir daug sodininkų paliko be derliaus. Vėliau smarkūs šalčiai bei sniegas dar labiau nualino sodus – iššalo keli šimtai hektarų obelų. Nors šiemet ūkininkai derliumi iš esmės nesiskundžia, artėjant žiemai jie nerimauja dėl nusilpusių medžių likimo.
Vienuose versliniuose soduose praėjusi žiema padarė nedidelę žalą, o kituose dėl šalčio gali tekti išrauti dešimtis tūkstančių obelų. Ūkininkai taip pat vertina gausiai drėgmės gavusių augalų būklę, nes ilgai permirkusios šaknys gali lemti, kad medžiai žiemos neištvers.
Šaltis sunaikino dalį verslinių sodų
Žemės ūkio rūmų tarybos narys, Šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Svitojus teigia, kad praėjusi žiema sunaikino apie 20 proc. verslinių sodų ploto.
Jo vertinimu, iš deklaruojamo obelų sodų ploto reikėtų išbraukti apie 20 proc., arba šimtus hektarų. Kai kurie ūkiai galėjo prarasti nuo 20–30 iki 50 proc. sodų, kiti patyrė mažesnių nuostolių.
A. Svitojus pabrėžia, kad galutiniai praradimai dar nėra aiškūs. Po žiemos nusilpusius medžius pavasarį ir vasarą galėjo pažeisti ligos – netekusios atsparumo ir imuniteto obelys gali sunykti. Tai būtų antrinis šalčio poveikis.
Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės „Žiežmarių sodai“ vadovas Kipras Sirtautas pasakoja, kad jo ūkiui praėjusi žiema didelių nuostolių neatnešė. Iš 154 hektarų iššalo maždaug 5 hektarai.
Žemiausia temperatūra čia siekė minus 34,4 laipsnio. K. Sirtauto teigimu, medžiams padėjo tai, kad sniego buvo nedaug, žemė įšalo, o obelys buvo geriau pasiruošusios žiemai. Be to, dėl ankstesnių pavasarinių šalnų praėjusiais metais derliaus nebuvo, todėl medžiai buvo stipresni.
Vis dėlto ir šiame ūkyje yra žiemos pažeistų medžių. Nors šiemet jie prasprogo, kitais metais dalis gali neišgyventi. K. Sirtautas neatmeta, kad papildomai gali tekti prarasti dar iki 10 hektarų.
Šiemet „Žiežmarių sodų“ obuolių derlius yra didesnis nei vidutinis: įprastai priskinama apie 2 tūkst. tonų, o šiemet tikimasi maždaug 2,5 tūkst. tonų.
„Naradavos“ sodai sumažėjo 90 hektarų
Nuo 1954 metų veikiančio Naradavos medelyno vadovas Džiugas Palionis teigia, kad šiemet sodų plotas sumažėjo nuo 273 iki 180 hektarų.
Jo teigimu, dėl praėjusios žiemos padarinių kitos gamtos stichijos, tokios kaip smarkios liūtys ar vėtros, jau neatrodo tokios reikšmingos. Dėl labai žemos temperatūros iš 200 tūkst. obelų iššalo 77 tūkst. Itin daug – 80–90 proc. – prarasta „Auksio“ veislės obelų.
Vasaros liūtys sodams nepakenkė, nes kritulių buvo vidutiniškai. Vėtros kiek nukratė obuolių ir išvartė medžių. Ar visus pažeistus medžius pavyks išsaugoti, kol kas neaišku. Pirmiausia planuojama išrauti maždaug 90 hektarų medžių, o vėliau bus sprendžiama dėl likusiųjų.
D. Palionis mano, kad dalis obelų žiemą dar gali neištverti, nes jos nusilpo dėl gamtos stichijų. Dėl iššalusių sodų bendrovė gali patirti apie 4 mln. eurų nuostolių, nors jos pajamos siekė maždaug 3 mln. eurų. Vadovo vertinimu, pajamų trūkumas gali tęstis šešerius metus.
Permirkę medžiai gali nepasiekti pavasario
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas sako, kad sodininkai ypač atidžiai stebi medžius, ilgą laiką augusius perteklinės drėgmės sąlygomis.
Ilgai apsemtos šaknys negauna deguonies ir pradeda keisti spalvą. Dėl to augalai gali tinkamai nepasiruošti žiemai. Nusilpę daugiamečiai augalai tampa jautresni šalčiui, todėl dalis jų gali žūti dar žiemą arba nebesulaukti pavasario.
Pasvalio rajone esančių Aukštikalnių sodų vienas savininkų Arvydas Paškevičius teigia, kad deguonies trūkumas labiausiai juntamas žemesnėse vietose augantiems medžiams. Vis dėlto jo ūkyje daug stipriai permirkusių obelų nėra.
„Ažuožerių sodų“ vadovas Regimantas Butvydas taip pat sako, kad vaismedžių sodinimo vietose dirva nėra itin šlapia. Jo ūkiui teko susidurti su kitomis problemomis: vėjai išlaužė šakas ir nukratė obuolių.
Dabar sprendžiama, kaip žiemai pasiruoš audrų nualinti medžiai – išrauti ar aplaužytomis šakomis. Šių metų derliaus nuostolių R. Butvydas neskaičiuoja, nes pernai dėl šalnų derliaus apskritai nebuvo. Šiemet obuolių yra, tačiau jų kokybė prasta.
Aukštikalnių sodams gresia dar didesni praradimai
A. Paškevičius pasakoja, kad per šaltą žiemą iš 182 hektarų sodų neteko 90 hektarų. Iš 277 tūkst. medžių iššalo 82 tūkst. Šie skaičiai dar gali augti, nes iki pavasario gali neišgyventi ir kitos pažeistos obelys.
Jeigu žiema bus švelni, dalis nusilpusių medžių dar gali išlikti, tačiau per šaltesnę žiemą jie gali žūti, nes yra visiškai išsekę.
Kol kas A. Paškevičius ateities planų nesvarsto. Pirmiausia ūkyje planuojama nuskinti obuolius ir sudėti juos į saugyklą, o tada įvertinti, už kokią kainą juos pavyks parduoti. Jei nepakaks lėšų apyvartai, gali tekti galvoti apie veiklos stabdymą.
Šiuo metu jau priskinta 1 tūkst. tonų obuolių, dar tikimasi surinkti 500–700 tonų. 2024 metais Aukštikalnių sodų derlius siekė 6 tūkst. tonų, o pernai – vos 200 tonų.
A. Paškevičius abejoja, ar vietoje iššalusių sodų bus galima įveisti tokio pat dydžio plotą. Pasak jo, Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje trūksta sodinukų, o Estija medelynus yra išnaikinusi. Iš Lenkijos užsakyti vienmečiai medeliai būtų gauti 2028 metų rudenį, o sodinti juos būtų galima 2029 metais. Tačiau ne visi lenkiški sodinukai tinka Lietuvos sąlygoms, todėl specifinių poskiepių tenka ieškoti Vokietijoje.
Daugiausia vaismedžių dėl praėjusios žiemos šalčių iššalo Šiaurės Lietuvoje – Pasvalio, Biržų, Panevėžio, Radviliškio ir Anykščių rajonuose.
Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šiemet, palyginti su praėjusiais metais, obelų sodų plotas sumažėjo 47,43 hektaro ir siekia 4,561 tūkst. hektaro. Obuolius šiemet augino 39 ūkiai ir 2,655 tūkst. ūkininkų.