Seimas svarstys įstatymo pataisas, kurios policijos pareigūnams suteiktų galimybę kreiptis dėl asmens, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, psichikos būklės įvertinimo.
Po pateikimo projektui pritarė 62 parlamentarai, vienas balsavo prieš, o 17 susilaikė.
Pagrindiniu komitetu įstatymo projektui nagrinėti paskirtas Seimo Žmogaus teisių komitetas. Toliau pataisos Seime bus svarstomos gruodžio 17 dieną.
Siūloma papildyti galiojantį teisinį reguliavimą nuostata, kad policija, turėdama pagrįstų įtarimų dėl galimo psichikos būklės sutrikimo, galėtų kreiptis į psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytoją. Tokie įtarimai turėtų būti siejami su asmens, kuriam skirtas smurto orderis, elgesiu, jei jis kelia grėsmę jo paties ar aplinkinių sveikatai, gyvybei arba turtui.
Į psichiatrą besikreipiantis pareigūnas turėtų pateikti turimus faktinius duomenis apie asmens elgesį. Jei orderis buvo skirtas, taip pat turėtų būti nurodytos su jo skyrimu susijusios aplinkybės.
Projekto aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad vien orderio skyrimas ar jo vykdymo aplinkybės savaime nebūtų pakankamas pagrindas konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimą, nustatyti gydymo būtinybę ar taikyti priverstinį hospitalizavimą.
Pataisų iniciatorė nurodo, kad siūlomais pakeitimais būtų nustatyta aiški procedūra: esant įstatyme numatytoms aplinkybėms, policijos pareigūnai galėtų inicijuoti asmens psichikos būklės vertinimą, o psichiatrui būtų perduodami policijos surinkti faktiniai duomenys apie elgesį ir kitas objektyviai nustatytas aplinkybes. Tarp jų būtų ir reikšminga informacija apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimą bei vykdymą.
Didžioji dalis pavojų keliančių asmenų – vyrai
Policijos departamento duomenimis, 2024 metais buvo skirti 21 101 apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Pernai jų skirta 18 697, o per pirmąjį šių metų pusmetį – 8 313.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus patarėja Revita Janavičiūtė anksčiau Eltai teigė, kad dažniausiai smurto pavojų keliantys asmenys yra vyrai.
Jos pateiktais duomenimis, vyrai sudaro 85 proc. asmenų, kuriems skiriami apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai. Tuo metu pavojų dažniausiai patiria moterys – jos sudaro 78 proc. tokių asmenų.
Nuo 2022 metų taikomi griežtesni įpareigojimai
ELTA primena, kad 2022 metais priimtas naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas numato veiksmus tais atvejais, kai kyla smurto artimoje aplinkoje rizika. Pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo privalo laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei joje gyvena smurto pavojų patiriantis žmogus.
Tokiam asmeniui taip pat draudžiama lankytis nukentėjusio žmogaus gyvenamojoje vietoje, prie jo artintis ir būti kartu su juo gyvenančiais asmenimis.
Už apsaugos nuo smurto orderiu nustatytų įpareigojimų nevykdymą taikoma administracinė atsakomybė. Pirmą kartą nusižengus skiriama nuo 80 iki 320 eurų bauda, o pakartotinio pažeidimo atveju – nuo 300 iki 780 eurų.