Spalio 1-ąją Lietuvoje prasidėjo šildymo sezonas, todėl gyventojai vis dažniau skaičiuoja, kiek šiemet kainuos šiluma. Sąskaitos skirtinguose miestuose gerokai skiriasi, o kai kuriuose regionuose už šildymą teks mokėti daugiau nei praėjusį sezoną.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, spalį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje siekia 7,60 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Prieš metus tuo pačiu metu ji buvo 6,58 ct/kWh, todėl per metus kaina padidėjo 15,5 proc.
VERT prognozuoja, kad šį šildymo sezoną vidutinė šilumos kaina gali būti 13–25 proc. didesnė nei praėjusį. Galutinis pokytis daugiausia priklausys nuo biokuro ir gamtinių dujų kainų.
Brangiausia šiluma – Nemenčinėje, pigiausia – Vilniuje
Spalį aukščiausia centralizuotai tiekiamos šilumos kaina užfiksuota Nemenčinėje – 15,69 ct/kWh be PVM. Lazdijuose ji siekia 15 ct/kWh, o Trakuose – 14,78 ct/kWh.
Mažiausia kaina taikoma Vilniuje – 5,99 ct/kWh be PVM. Tauragėje šiluma kainuoja 6,70 ct/kWh, Utenoje – 6,78 ct/kWh.
Vadinasi, tarp brangiausiai ir pigiausiai šilumą perkančių vartotojų kainų yra daugiau nei 2,6 karto skirtumas.
Vilniuje šilumą tiekiančios bendrovės „Miesto gijos“ komunikacijos partneris Titas Atraškevičius teigia, kad kainą veikia investicijos į šilumos tinklus ir išankstinis biokuro pirkimo planavimas.
Anot jo, dar iki šildymo sezono pradžios bendrovė įsigijo maždaug 65 proc. iki metų pabaigos reikalingo biokuro. Taip siekiama sušvelninti energijos išteklių kainų svyravimų įtaką galutinei šilumos kainai.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) nurodo, kad didesniuose miestuose šiluma dažniausiai kainuoja mažiau. Juose vartotojai yra labiau susitelkę, o šilumos parduodama daugiau. Mažesniuose miesteliuose vartotojų tankis mažesnis, todėl infrastruktūros išlaikymo išlaidos paskirstomos mažesniam žmonių skaičiui.
Asociacijos atstovas Mantas Paulauskas pažymi, kad dėl pastoviųjų infrastruktūros išlaikymo ir šilumos tiekimo veiklos sąnaudų skirtumas tarp skirtingų miestų šilumos kainų gali viršyti du kartus.
Mažuose miestuose kainą išpučia vartotojų ir katilinių skaičius
„Nemenčinės komunalininko“ direktorius Leonardas Pavliun aiškina, kad bendrovė eksploatuoja 20 atskirų katilinių, o vartotojų tankis yra nedidelis. Be to, nemaža dalis šių katilinių kūrenamos gamtinėmis dujomis.
Jo teigimu, 80 proc. šilumos kainos tiesiogiai priklauso nuo dujų ir medžio granulių kainų.
2025 m. spalį Nemenčinėje šiluma kainavo 11,99 ct/kWh be PVM, o šių metų spalį – jau 15,69 ct/kWh.
Lazdijuose kainą taip pat didina nedidelis vartotojų skaičius. „Lazdijų šilumos“ direktorius Sigitas Naruševičius nurodo, kad iš bendros 15 ct/kWh kainos 7,89 ct/kWh sudaro pastoviosios sistemos išlaikymo sąnaudos – tai daugiau nei pusė visos kainos.
Šios sąnaudos paskirstomos nedideliam vartotojų ratui, todėl vienos kilovatvalandės kaina išauga. Per metus šiluma Lazdijuose pabrango 20 proc. – nuo 12,50 iki 15 ct/kWh be PVM. Viena pagrindinių priežasčių – biokuro kainos padidėjimas nuo 22,5 iki 34,5 Eur/MWh.
60 kv. m buto šildymas gali kainuoti iki 160 eurų
Utenoje padėtis gerokai kitokia: šilumos kaina čia siekia 6,78 ct/kWh be PVM ir yra viena mažiausių šalyje.
„Utenos šilumos tinklų“ atstovas Linas Bražionis tai sieja su įgyvendintomis investicijomis, sąnaudų optimizavimu ir tuo, kad apie 98 proc. šilumos pagaminama naudojant biokurą.
Vis dėlto didesnių sąskaitų šį sezoną tikimasi ir Utenoje. Praėjusį sezoną 60 kv. m buto šildymas renovuotame daugiabutyje vidutiniškai kainavo apie 40 eurų per mėnesį, o nerenovuotame būste – daugiau nei 80 eurų.
2026–2027 m. sezoną tokio pat dydžio buto šildymas renovuotame name gali kainuoti apie 50 eurų, o nerenovuotame – maždaug 105 eurus per mėnesį su PVM.
LŠTA pateikia dar didesnį scenarijų. Jei ši žiema būtų tokia pat šalta kaip praėjusi, 60 kv. m buto senos statybos neapšiltintame daugiabutyje šildymas galėtų atsieiti apie 160 eurų per mėnesį. Praėjusį sezoną tokio būsto šildymas kainavo maždaug 131 eurą.
Birštone šilumos kaina per metus šoktelėjo 94 proc.
VERT duomenimis, didžiausias metinis kainos augimas užfiksuotas Birštone. Per metus šiluma čia pabrango 94 proc. – nuo 7,53 iki 14,63 ct/kWh.
Velžyje kaina padidėjo 72 proc., nuo 7,38 iki 12,69 ct/kWh. Tauragėje užfiksuota priešinga tendencija: šiluma atpigo 3,3 proc., nuo 6,93 iki 6,70 ct/kWh.
Iš penkių didžiųjų miestų labiausiai šiluma brango Šiauliuose – nuo 6,10 iki 8,02 ct/kWh, arba 31,5 proc.
Panevėžyje ir rajone kaina padidėjo apie 30 proc. – nuo 6,28 iki 8,19 ct/kWh. Klaipėdoje ji pakilo nuo 5,90 iki 7,37 ct/kWh, arba beveik 25 proc., o Vilniuje – 10,5 proc., nuo 5,42 iki 5,99 ct/kWh.
Žiemos sąskaitas lems kuro kainos ir orai
LŠTA skaičiuoja, kad kuras sudaro apie 50–70 proc. šilumos kilovatvalandės kainos. Daugiausia šilumos pagaminama iš biokuro, o gamtinės dujos dažniausiai naudojamos šalčiausiais mėnesiais, kai šilumos poreikis išauga.
VERT nesiima tiksliai prognozuoti, kiek kainuos šiluma kiekvieną žiemos mėnesį. Jei biokuro ir gamtinių dujų kainos reikšmingai nesikeis, 2027 m. sausį–kovą šilumos kainos gali būti panašios į šių metų pradžioje buvusias kainas.
Šilumos tarifo dydis savaime neparodo galutinės sąskaitos. Jai įtakos turi lauko temperatūra, sunaudotas šilumos kiekis ir pastato energinis efektyvumas.
59 proc. gyventojų dėl šildymo ketina taupyti kitur
Didesnėms išlaidoms ruošiasi ir patys gyventojai. „Citadele“ užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa parodė, kad 59 proc. respondentų dėl šildymo sąskaitų planuoja mažinti kitas išlaidas.
Vis daugiau žmonių ketina taupyti ne vien pramogoms ar nebūtiniems pirkiniams, bet ir būtiniausiems poreikiams. Pernai maisto, vaistų ar sveikatos priežiūros išlaidas planavo mažinti 18 proc. apklaustųjų, o šiemet tokių žmonių dalis išaugo iki 22 proc.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas atkreipia dėmesį, kad keliones, pramogas ar didesnius pirkinius galima atidėti. Tačiau būtinosioms reikmėms skirtų lėšų mažinimas rodo, jog pažeidžiami namų ūkiai patiria vis didesnį finansinį spaudimą.