Artėjant žiemai gyventojams vėl tenka svarstyti, kiek šį sezoną teks išleisti šildymui. Galutinę sumą lems ne tik energijos kaina, bet ir oro temperatūra, todėl analitikai ragina pasiruošti galimam brangimui.
Vis dėlto neatmetama ir priešinga galimybė. Jei žiema būtų tokia šilta kaip užpernai, šildymo išlaidos galėtų būti mažesnės, nei šiuo metu prognozuojama.
Apie galimus scenarijus ir būdus sumažinti gyventojų finansinę naštą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus universiteto ekonomistai Andrius Jaržemskis ir Tomas Karpavičius.
Pasak T. Povilausko, jeigu sausis ir vasaris būtų panašūs į užpraėjusių metų, šildymo išlaidos galėtų net šiek tiek sumažėti.
Į tai reaguodamas A. Jaržemskis teigė, kad toks vertinimas yra pagrįstas. Jo aiškinimu, net ir pabrangus energijos vienetui, šiltesnę žiemą jų reikėtų mažiau, todėl galutinė suma už šildymą galėtų būti mažesnė. Tačiau šaltesnė žiema, jo nuomone, reikštų itin sudėtingą padėtį.
Ekonomistas taip pat svarstė, kad valstybė turėtų būti pasiruošusi keliems veiksmų planams, priklausomai nuo temperatūros. Šiltesniu oru pakaktų stebėti situaciją, tačiau stipriai atšalus, pavyzdžiui, lapkritį temperatūrai nukritus iki –20 laipsnių, reikėtų pereiti prie iš anksto parengtų papildomų priemonių.
A. Jaržemskio teigimu, valstybė gali turėti daugiau svertų biokuro rinkoje, nes pagrindinė jo žaliava – mediena – yra vietos gamtos išteklius. Tarp galimų priemonių jis minėjo kvotas, kainų ribas ir, prireikus, eksporto muitus.
Ekonomistas pabrėžė, kad šie ištekliai priklauso visiems mokesčių mokėtojams, todėl jų panaudojimas rinkai stabilizuoti galėtų būti logiškas ir sąžiningas sprendimas. Tačiau, jo manymu, svarbiausia iš anksto pasirengti skirtingiems scenarijams ir stebėti orų pokyčius.
T. Karpavičius sakė norintis tikėti, kad toks planas yra, tačiau istorija, politiniai, geopolitiniai ir ekonominiai įvykiai bei finansų krizės dažnai parodo, jog krizės metu pasirengimo gali nebūti.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į skirtumą tarp naftos ir biokuro rinkų. Lietuva beveik neturi galimybių paveikti naftos kainų, tačiau biokuro rinkai įtaką daryti gali, nes ji yra vietinė. Tam būtų galima pasitelkti pasiūlos valdymą ir susitarimus su kaimyninėmis valstybėmis, įskaitant Lenkiją ir kitas Baltijos šalis.
Pasak T. Karpavičiaus, kainų reguliavimas nėra idealus sprendimas, tačiau biokuro srityje Lietuva turi daugiau veiksmų laisvės. Taip pat svarbu sekti orų prognozes ir kitus signalus, leidžiančius iš anksto pasiruošti galimiems pokyčiams.
Gyventojams ekonomistas rekomendavo nepamiršti paprasto finansinio planavimo. Įvertinus, kiek šildymui prireikė lėšų praėjusiais metais, šią sumą galima paskirstyti mėnesiams ir reguliariai atsidėti pinigų. Tuomet šalčiausiu laikotarpiu gauta sąskaita neturėtų tapti netikėtu finansiniu smūgiu.
Dar vienas svarbus veiksnys – biokuro atsargos. Praėjusiais metais šalčiausią mėnesį, kai daugelis rinkos dalyvių puolė pirkti kurą, jo kainos, T. Karpavičiaus teigimu, išaugo 74 arba 75 procentais. Jo vertinimu, valstybė šiemet ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad atsargos būtų geriau išsaugotos ir sandėliuojamos.