Vilniuje beveik 20 valandų truko kenčiančios kalytės gelbėjimas. Tuo metu institucijos, į kurias kreipėsi sunerimę žmonės, gyvūnui skubios pagalbos nesuteikė. Inkščianti, voljere besiblaškanti ir atsistoti nebegalinti kalytė pagalbos sulaukė tik beveik po paros – jau išsekusi ir netekusi skysčių.
Į gyvūną atkreipusi dėmesį vilnietė iš pradžių iškvietė policiją. Pareigūnai atvyko maždaug per valandą, tačiau, kaip teigė Vilniaus policijos komisariato atstovas Tomas Bražėnas, smurto ar sužalojimų požymių nepastebėjo. Jie matė, kad voljere yra maisto ir vandens, taip pat pasikalbėjo su šeimininku bei paragino gyvūnu labiau rūpintis ir nepalikti jo vieno.
Vis dėlto po policijos vizito kalytė liko voljere, kuriame toliau inkštė ir negalėjo atsikelti. Vėliau ji buvo perduota „8 dramblių“ veterinarams.
Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė Agnė Žėbienė sakė, kad klinikoje gyvūno būklė įvertinta kaip sunki. Kalytė visą parą prižiūrima veterinarų ir gauna būtinąją pagalbą.
Vilties, kad iš bado ir troškulio nusilpęs gyvūnas išgyvens, suteikė žmonės, nelikę abejingi jo kančiai. Gyvūnų gerovės iniciatyvų atstovė Lina Vaitekūnaitė pabrėžė, kad abejingumas kančiai negali priklausyti nuo to, ar kenčia žmogus, ar gyvūnas.
Pagalbos paprašė tik pateikus raštišką skundą
Sužinojusi, kad trečiadienio vakarą policija paliko kenčiančią kalytę voljere, L. Vaitekūnaitė kitą rytą kreipėsi į Maisto ir veterinarijos tarnybą. Tačiau jai buvo paaiškinta, kad specialistai į vietą vyks tik gavę raštu pateiktą skundą. Tarnybai jį gavus, pareigūnai atvyko, nors nuo pirmojo skambučio jau buvo praėjusios trys valandos.
Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Aistė Prielgauskaitė nurodė, kad specialistai negalėjo patekti į teritoriją, nes ji buvo užrakinta, o šeimininko vietoje nebuvo. Dėl to teko kviesti policiją.
Anot A. Prielgauskaitės, pagalbos teko laukti ilgai, o policija buvo kviečiama maždaug penkis kartus. L. Vaitekūnaitė taip pat teigė girdėjusi, kad tuo metu policijos pareigūnai atsisakė vykti į įvykio vietą.
Į teritoriją, kurioje buvo nebegalinti atsistoti kalytė, galiausiai įleido jos šeimininko artimasis. Tarnybos atstovė teigė, kad gyvūnas buvo paliktas be priežiūros, maisto ir vandens, todėl jį reikėjo skubiai paimti.
Dėl kalytės pradėtas tyrimas
A. Prielgauskaitės teigimu, gyvūno palikimas be priežiūros, maisto ir vandens, ypač jam pradėjus patirti sveikatos sutrikimų, gali būti vertinamas kaip žiaurus elgesys.
Policija savo ruožtu aiškino, kad pareigūnai nėra veterinarijos specialistai ir negali profesionaliai įvertinti šuns sveikatos būklės. T. Bražėnas teigė, kad tuo metu pareigūnams neatrodė esą būtina informuoti kitas tarnybas.
L. Vaitekūnaitė su tokiu vertinimu nesutiko. Jos teigimu, nebūtina turėti veterinarinių žinių, kad būtų galima pastebėti gyvūno kančią, negalėjimą atsistoti ir akivaizdžią nepriežiūrą.
Gavus veterinarų išvadas, dėl galimos administracinės ar baudžiamosios atsakomybės spręs ir policija. Gyvūnų teisių gynėja teigė, kad viena pagrindinių problemų yra aiškios veiksmų tvarkos nebuvimas: iki šiol nesukurtas algoritmas, kuris kiekvienam pareigūnui nurodytų, kaip reaguoti gavus pranešimą apie kenčiantį gyvūną.
Anot L. Vaitekūnaitės, reakcija priklauso nuo konkretaus policijos pareigūno ar kitos tarnybos darbuotojo, atvykusio į vietą. Jos vertinimu, situacijos kol kas sprendžiamos ne pagal teisės aktus, o pagal individualų darbuotojo įsitikinimą.
Pirmiausia pareigūnai turės nustatyti, kam priklauso kalytė, nes ji nėra paženklinta.