Sporto žurnalistės Astos Žukaitės-Nalivaikienės kasdienybėje netrūksta tempo. Vasarą ji penkias savaites dirbo prie TV3 pasaulio futbolo čempionato laidos „GOAL’as“, o prasidėjus naujam „Eurolygos“ sezonui grįžo prie „GoŽalgiris“ projekto. Vis dėlto intensyvus darbas televizijoje – tik viena jos gyvenimo dalis. Kitoje – motinystė ir dvejų su puse metų dukra, dėl kurios Asta savo laiką dabar planuoja itin tiksliai.
Su naujienų portalu tv3.lt bendravusi žurnalistė papasakojo apie vasaros darbus ir poilsį, naujojo Kauno „Žalgirio“ sezono pradžią, nematomą tiesioginio eterio pusę, nemalonius susidūrimus su pašnekovais ir šeimą.
Po futbolo maratono – sugrįžimas prie „Žalgirio“
Praėjusi vasara A. Žukaitė-Nalivaikienei buvo susijusi su futbolu: vyko „GOAL’o“ filmavimai, pasiruošimas laidoms ir interviu. Netrukus prasidėjo ir naujas „Eurolygos“ sezonas, kuriame sporto žurnalistė vėl tapo „GoŽalgiris“ laidos vedėja. Prieš šį startą ji vis dėlto spėjo atsikvėpti ir pabūti su artimaisiais.
Pasak Astos, vasarą ji daug laiko praleido prie jūros ir atrado vietų, kuriose anksčiau nėra buvusi taip ilgai. Kartu su vyru ji taip pat lankėsi Druskininkuose – miestą pora labai mėgsta.
Žurnalistė prisiminė, kad anksčiau daug metų dirbo biure ir kartais net nepamatydavo dienos šviesos. Kartą visą dieną stebėdama lietuje vykusias lenktynes ji net pagalvojo, kad lauke taip pat lyja, tačiau išėjusi pamatė saulę. Atsiradus vaikui, gyvenimo ritmas pasikeitė: daugiau laiko praleidžiama lauke, vaikštoma su vežimu, o praėjusi vasara taip pat buvo kupina tokio laiko.
Prasidėjus „Žalgirio“ sezonui, Asta į darbą grįžo sukaupusi daugiau patirties. Naujojo „GoŽalgiris“ sezono pradžią ji prilygino Kalėdų laukimui – netrūko jaudulio, adrenalino ir simbolinių akimirkų. Viena jų buvo praėjusio sezono pabaigoje, kai Tomas Okmanas į kamerą kreipėsi į Joną Valančiūną, sakydamas, kad jo laukia Kaune. J. Valančiūnas iš tiesų pasirodė jau pirmojoje naujojo sezono laidoje.
Asta pabrėžė, kad šiemet suburta įspūdinga komanda, kurioje netrūksta ryškių žmonių ir talentų. Todėl didelių lūkesčių turi ne tik laidos kūrėjai, bet ir sirgaliai. Komanda siekia kurti kuo kokybiškesnį produktą, pasakoti įdomias istorijas, suteikti žiūrovams naujos informacijos ir padėti jiems pajusti „Eurolygos“ bei Kauno „Žalgirio“ ritmą.
Už kameros lieka tai, ko žiūrovas nemato
Televizijos darbas iš šalies gali atrodyti patrauklus dėl kamerų, dėmesio ir žinomų pašnekovų. Tačiau tiesioginis eteris reikalauja daug patirties, nes kiekviena sekundė yra svarbi, o nenumatytoms situacijoms reikia pasiruošti čia pat.
A. Žukaitė-Nalivaikienė televizijoje ir žiniasklaidoje dirba jau 20 metų. Ji teigė, kad sukaupta patirtis yra jos pagrindas, ypač tada, kai tiesioginiame eteryje gali nutikti bet kas ir reikia iškart rasti išeitį.
Žiūrovas dažnai nemato, kiek įtampos tuo metu patiria televizijos darbuotojas. Išoriškai žmogus gali atrodyti ramus ir užtikrintas, nors viduje jį veikia didžiulis adrenalinas. Pasak Astos, tokio krūvio pakelia ne visi, todėl darbas tiesioginiame eteryje yra specifinis.
Praėjusiame „GoŽalgiris“ sezone netrūko ir linksmų situacijų. Kartais į eterį įsitraukdavo krepšininkų vaikai: prieidavo, duodavo penkis ar būdavo pakeliami ant rankų. Tuo metu žaidėjas galėdavo pamesti mintį ir nebeprisiminti, ko jo klausė žurnalistė.
Pasitaikydavo ir atvejų, kai pašnekovas nesuprasdavo klausimo. Tuomet tekdavo spręsti, ar jį pakartoti. Asta pasakojo, kad kartais klausimą ištarus lietuviškai situacija iškart pagerėdavo.
Ne visos patirtys būdavo malonios. Žurnalistei teko susidurti ir su grubesniais treneriais. Kartą ji net neuždavė antrojo klausimo, nes pašnekovas tiesiog išėjo neatsisveikinęs – nepasakė nei „ačiū“, nei „viso gero“. Vis dėlto Asta tikino tokių situacijų nepriimanti asmeniškai, nes sporte netrūksta emocijų, susijusių su rungtynėmis, pergalėmis ir pralaimėjimais.
Dukra pakeitė požiūrį į laiką
Po motinystės atostogų sugrįžusi į televiziją Asta susidūrė su būtinybe derinti karjerą ir dukros auginimą. Praėjus metams ji pripažįsta, kad tai nėra paprasta. Anksčiau savo laiką galėdavo valdyti laisviau ir sprendimus priimti spontaniškai, o dabar planus tenka dėlioti iš anksto.
Kasdienybėje reikia suderinti vaiko rutiną, darželį ir darbo įsipareigojimus. Anksčiau žurnalistė skaičiuodavo tik eterio sekundes, o dabar planuoja beveik kiekvieną dienos minutę. Ji juokavo, kad niekada gyvenime nėra tekę taip tiksliai skaičiuoti valandų ir minučių.
Didelę A. Žukaitės-Nalivaikienės darbo dalį sudaro pasiruošimas laidoms. Žiūrovams nematomas laikas skiriamas skaitymui, informacijos paieškai, domėjimuisi, žiūrėjimui ir klausimų rengimui. Prieš interviu neužtenka sugalvoti bet kokių klausimų – kiekvieną jų reikia apgalvoti. Todėl kiekvieną dieną tenka įvertinti, kiek laiko liko pasiruošimui ir kaip į jį sutalpinti visus darbus.
Astos ir sporto žurnalisto Sauliaus Nalivaikos dukrai dabar dveji su puse metų. Šį etapą moteris vadina vienu gražiausių savo gyvenime. Ji džiaugiasi, kad šalia jau gali turėti mažą draugę, su kuria laiką leidžia ne tik smagiai, bet ir prasmingai.
Žurnalistė svarstė, kad šiuo metu išgyvena savo gyvenimo piką: dukra sveika, kartu leisti laiką gera, o darbe taip pat sekasi. Nors gyvenime netrūksta emocinių pakilimų ir nuosmukių, susijusių su sveikata ar santykiais, dabartinį laiką ji vertina kaip labai gerą.
Dukra jau atpažįsta mamą televizoriaus ekrane ir išgirdusi jos balsą susidomi. Kai Asta dingsta iš ekrano ir pasirodo kitas pašnekovas, mergaitė klausia, kur pradingo mama. Tokias reakcijas žurnalistė stengiasi filmuoti, nes jos jai atrodo neįkainojamos.
Asta prisiminė, kad dar neturėdama vaikų džiaugdavosi, kai žmonės į televiziją atsivesdavo savo atžalas, ir svarstydavo, ką reiškia vaikui atpažinti mamą ekrane. Ji mano, kad ateityje ši patirtis taps dar smagesnė, nes galės dukrą atsivesti į darbą ar areną.