Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti individualų skundą dėl teisės normos, pagal kurią translytis asmuo, norintis pakeisti lyties žymą asmens kode, turi nutraukti galiojančią santuoką.
Trečiadienį KT pranešė vertinsiantis, ar Civilinio kodekso nuostata neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintoms žmogaus orumo, privataus gyvenimo apsaugos ir asmenų lygybės garantijoms, šeimos apsaugai bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
Teismo teigimu, skunde keliama abejonė, ar Civilinio kodekso nuostata neprieštarauja Konstitucijai tiek, kiek draudžia pakeisti civilinės būklės aktų įrašus apie lytį asmeniui, įgyvendinusiam teisę į lytinę tapatybę, jeigu jis nenutraukia teisėtai sudarytos ir tebegaliojančios santuokos.
Ginčas kilo dėl sąlygos nutraukti santuoką
Civiliniame kodekse nustatyta, kad mediciniškai įmanomą lyties pakeitimą gali atlikti nesusituokęs pilnametis asmuo. Prašymas dėl tokio pakeitimo turi būti pateiktas raštu.
Į KT pareiškėja kreipėsi po to, kai nebuvo patenkintas jos prašymas ištaisyti gimimo įraše nurodytą lytį, kad ši atspindėtų moteriškąją lytį, kurią ji sieja su įgyvendinta teise į lytinę tapatybę.
Pareiškėja nurodo, kad valstybė jos moteriškąją tapatybę pripažino tik iš dalies: buvo pakeisti jos vardas, pavardė ir dalis civilinės būklės aktų duomenų. Vis dėlto lyties žymuo asmens kode galėtų būti pakeistas tik nutraukus galiojančią santuoką.
Jos vertinimu, toks reikalavimas žemina orumą ir pažeidžia privataus gyvenimo neliečiamumą. Dokumentuose išliekantis vyriškosios lyties įrašas, pasak pareiškėjos, gali atskleisti informaciją apie jos translytiškumą kitiems žmonėms ir institucijoms.
Pareiškėja taip pat teigia dėl santuokos esanti blogesnėje padėtyje nei nesusituokę asmenys, įgyvendinę teisę į lytinę tapatybę. Nesusituokusių asmenų santuokinis statusas, jos nurodymu, nekliudo pradėti ir užbaigti teisinio lytinės tapatybės pripažinimo proceso.
Be to, nei pati pareiškėja, nei jos sutuoktinė nenori skirtis. Šeimoje auga nepilnamečiai vaikai, todėl ginčijama tvarka, pareiškėjos teigimu, turi įtakos visai šeimai, kurią saugo ir gina Konstitucija.
Kaip lytinė tapatybė pripažįstama Lietuvoje
Kaip anksčiau skelbė BNS, Lietuvoje pasirinkta lytinė tapatybė gali būti pripažinta teismo sprendimu, jeigu pateikiama psichiatrinė diagnozė.
Translyčiai asmenys vardą ir pavardę gali pasikeisti administracine tvarka. Tačiau norint dokumentuose pakeisti lyties žymenį ir asmens kodą, vis dar būtinas teismo sprendimas.
2007 metais Lietuva pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme, nes šalyje nebuvo įstatymo, reglamentuojančio lyties keitimo tvarką.
Civiliniame kodekse taip pat nustatyta, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką turi apibrėžti įstatymai.