Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pasisakymai apie Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį pastaruoju metu tapo ypač griežti. Buvęs užsienio reikalų ministras ir ambasadorius Linas Linkevičius mano, kad svarbiausia tokios laikysenos priežastis – artėjantys JAV vidurio kadencijos rinkimai ir respublikonams nepalankios prognozės.
Laidoje L. Linkevičius teigė, kad prieš rinkimus dabartinės administracijos nervingumas, įtampa ir kaltųjų paieškos tikriausiai didės. Anot jo, galima sulaukti ir netikėtų, paskutinę minutę teikiamų pasiūlymų, kuriais bus mėginama pakeisti situaciją, nes visas administracijos dėmesys esą sutelktas į rinkimus.
Vienu iš neišspręstų klausimų jis įvardijo dyzelino kainas ir sakė, kad būtent per šią problemą taip pat reikėtų vertinti dalį dabartinių įvykių.
L. Linkevičius pabrėžė, kad Ukrainos ir Jungtinių Valstijų tikslai skiriasi. V. Zelenskiui svarbiausia išsaugoti savo šalį, o JAV siekia užbaigti karinius veiksmus ir pradėti verslą su Rusija. Buvusio ministro vertinimu, tai savaime dar nėra taika, ypač jei ji nebūtų teisinga.
Pasak jo, V. Zelenskis negali pritarti tokiam požiūriui, nes susitarimas su Rusija jos dabartinėmis sąlygomis reikštų Ukrainos kapituliaciją. L. Linkevičius abejojo, ar tokios taikos norėtų Ukrainos visuomenė ir Europos valstybės.
Lietuvos kritika – ne puolimas
Paklaustas, ar Lietuva gali griežtai vertinti D. Trumpo veiksmus, L. Linkevičius sakė nepastebėjęs, kad Lietuvos vadovai būtų reagavę itin piktai ar peržengę ribas. Jo teigimu, pasakymas, kad tam tikri sprendimai yra nepriimtini arba konkretus susitarimas kelia abejonių, nėra JAV puolimas.
Jis pabrėžė, kad draugams ir sąjungininkams turi būti galima pasakyti, kas, Lietuvos vertinimu, yra neteisinga. Svarbu tai daryti neįžeidinėjant ir nereaguojant nepagrįstai aštriai, o tiesiai įvardijant abejotinus sprendimus.
Įtampa gali dar labiau sutelkti ukrainiečius
Vertindamas galimybę, kad D. Trumpas iki rinkimų sieks taikos, o Ukraina galėtų išsiderėti sau palankesnes sąlygas, L. Linkevičius teigė iki lapkričio rezultatų nesitikintis. Jo nuomone, siūlomi būdai, kaip spręsti situaciją, įskaitant kuro kainų klausimą, realios naudos neduos.
Jis taip pat abejojo, ar Rusija pajėgtų įgyvendinti savo įsipareigojimus. Net jei tai būtų padaryta, tokie įsipareigojimai, jo vertinimu, greičiausiai galiotų labai trumpai.
L. Linkevičius sakė, kad raginimai Ukrainai keisti prezidentą šiuo metu labiau grindžiami emocijomis. Jis kėlė klausimą, kaip būtų galima surengti rinkimus, kai dalis teritorijų yra okupuota ir vyksta karas, net jeigu tam būtų skirtos šešiasdešimt dienų.
Anot jo, tokie raginimai gali turėti priešingą rezultatą ir dar labiau sutelkti ukrainiečius aplink V. Zelenskį. Nors Ukrainoje ne visi jį mėgsta, dabar net jo kritikai gali imti jį remti. Tai, L. Linkevičiaus manymu, taip pat galėtų sustiprinti europiečių paramą Ukrainai.
Jis abejojo, ar tokia JAV retorika palankiai paveiks Amerikos visuomenę. Remiantis sociologiniais tyrimais, JAV gyventojai norėtų, kad jų šalis Ukrainai padėtų labiau.
L. Linkevičius pabrėžė, kad šiuo metu pagrindinis dėmesys Vašingtone skiriamas rinkimams ir su jais susijusiems klausimams, o ne Ukrainai ar kitoms pasaulio šalims.
Susitaikymo galimybė neatmetama
Vis dėlto jis teigė, kad būtų naivu visiškai atmesti galimą D. Trumpo pozicijos pasikeitimą. Anksčiau, pasak L. Linkevičiaus, ne kartą būta santykių paaštrėjimų, po kurių sekdavo pagerėjimas, todėl iki lapkričio 3-iosios gali nutikti įvairių dalykų.
Jis prisiminė pokalbį Varšuvos saugumo forume su generolu Keithu Kelloggu, kuris anksčiau aktyviai tarpininkavo derybose su Ukraina. Dabar tokio jo vaidmens nebėra, tačiau K. Kelloggas buvo arti šio proceso.
Generolas tuomet teigė, kad nereikėtų pernelyg sureikšminti prezidento pareiškimų, nes jie retai tiesiogiai sutampa su konkrečiais veiksmais. L. Linkevičius sakė, kad ši pastaba galioja ir kalbant apie pareiškimus dėl susitarimo dėl dyzelino, o juo labiau – apie paliaubas.
Nors ignoruoti tokius pareiškimus sunku, nes neaišku, į ką dar būtų galima kreipti dėmesį, L. Linkevičius pabrėžė, kad Vašingtono politinei aplinkai artimi žmonės taip pat mano, jog dažnai jie neturi tvirto realaus pagrindo.