JAV prezidento Donaldo Trumpo susitarimas dėl rusiško dyzelino tiekimo sulaukė kritikos ir gali tapti politine Vladimiro Putino pergale. Tuo pat metu Ukrainai gresia dar vienas rimtas išbandymas – galimas JAV žvalgybos informacijos teikimo ribojimas, kuris apsunkintų šalies gynybą.
Apie galimą susitarimo poveikį kuro kainoms ir geopolitikai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Atlantic Council“ ekspertė dr. Agnia Grigas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje, ambasadorius Eitvydas Bajarūnas.
Susitarimas pirmiausia skirtas JAV vidaus auditorijai
A. Grigas teigė, kad susitarimą pirmiausia vertintų kaip politinį sprendimą, orientuotą į JAV vidaus politiką. Artėjant rinkimams į Atstovų Rūmus, kurie vyks lapkričio 3 dieną, Donaldui Trumpui svarbu parodyti, kad jis imasi veiksmų dėl išaugusių kainų, sudaro sandorius ir siekia jas sumažinti.
Ekspertės vertinimu, sprendimas kartu siunčia signalą apie Rusijos statusą. Maskvai tai yra politinis laimėjimas, nes su Vladimiru Putinu tariamasi ir sudaromi sandoriai, o Rusija neatrodo visiškai ekonomiškai izoliuota.
Vis dėlto aptariami dyzelino kiekiai, A. Grigos teigimu, yra per maži, kad reikšmingai pakeistų padėtį JAV rinkoje. Jie nepatenkins šalies paklausos ir nesukels ryškaus kainų kritimo, nors Trumpo administracija teigia, kad degalai turėtų atpigti.
Europos rinkos poveikis kol kas neaiškus
Kaip susitarimas paveiks Europą ir pasaulines rinkas, dar nėra aišku. Dyzelinas bus atlaisvinamas pasaulinei rinkai, be to, jam atveriamas kelias į Jungtines Valstijas, tačiau galutinį rezultatą lems ne vienas veiksnys.
Tarp jų – padėtis Hormuzo sąsiauryje ir Irane, taip pat pačios Rusijos galimybės tiekti didesnius naftos produktų kiekius. Rusijos energetikos sektorių, kaip pažymėjo A. Grigas, veikia karas, korupcija ir kitos problemos.
Lietuvai svarbiausia – energetikos kaina
E. Bajarūnas į diskusiją įsitraukė iš Sopoto, kur dalyvavo tarptautinėje ekonomikos konferencijoje. Jis atkreipė dėmesį, kad renginyje daug dėmesio skiriama energetikai, nes jos prieinamumas ir tiekimo užtikrinimas yra vienas pagrindinių ekonomikos variklių.
Anot jo, tiek įvykiai Hormuzo sąsiauryje, tiek Rusijos atakos prieš Ukrainą galiausiai atsispindi kainose ir daro įtaką gamybos savikainai. Lietuvai tai ypač svarbu, nes šalies konkurencingumas priklauso nuo galimybės gaminti pigesnius ir kokybiškesnius produktus.
Lietuvos ekonomika jau susidūrė su labai aukštomis kapitalo kainomis ir brangiais energetiniais ištekliais, todėl dabartiniai procesai šaliai yra nepalankūs.
E. Bajarūno vertinimu, Donaldas Trumpas sprendimus priima atsižvelgdamas ne tik į JAV interesus. Jis gali orientuotis į savo politinio rato bei Respublikonų partijos ateitį per artėjančius kadencijos vidurio rinkimus, taip pat į savo palikimą antrojoje prezidento kadencijoje.
Ambasadorius pabrėžė, kad nors Trumpas savaitgalį turėtų pasirašyti vadinamąjį Lindsey Grahamo sankcijų paketą, kuriuo Rusijai būtų taikomi papildomi ribojimai dėl karo ir energetinių išteklių pardavimo, prezidentui šiuo metu gali pasirodyti naudingiau pamaloninti Putiną.
Tiesioginė ekonominė susitarimo nauda, pasak E. Bajarūno, greičiausiai bus nedidelė. Vis dėlto energetika yra labai politizuota, todėl tam tikras poveikis įmanomas. Į pasaulio rinkas siunčiama žinia apie papildomus išteklius, nors kalbama apie menkus kiekius.
Putinui svarbiausia ne tai, kiek Rusija iš šio sandorio uždirbs. Strateginė nauda atsiranda dėl to, kad silpnėja JAV ir Europos Sąjungos Vakarų valstybių vienybė sankcijų klausimu. Atsiradęs plyšys ir neaiškumas dėl tolesnės Trumpo pozicijos Ukrainos atžvilgiu Maskvai yra itin reikšmingi.
Zelenskis jau turi svarbių „kortų“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo tokius JAV sprendimus. E. Bajarūnas teigė, kad Trumpas nepamiršta jam nepalankių pareiškimų ir nėra patenkintas kritika, jog stipri valstybė priima silpnus sprendimus.
Pasak ambasadoriaus, anksčiau Trumpas Zelenskiui priekaištavo, kad šis neturi kortų. Tačiau dabar situacija pasikeitė: Ukraina įrodė galinti kariauti savo jėgomis, nors jai vis dar būtina Amerikos priešraketinė gynyba ir strateginė žvalgyba.
Ukraina taip pat sukūrė gynybos priemonių, kurios domina pasaulio rinkas. Zelenskis jau gali smogti Rusijai ir daryti įtaką platesnei strateginei situacijai, todėl jo pozicija tapo stipresnė.
Žvalgybos ribojimas Ukrainai būtų skaudus smūgis
JAV žvalgybos informacija Ukrainai svarbi keliais būdais. Ji padeda šalies pajėgoms nukreipti tolimojo nuotolio dronus ir raketas į taikinius Rusijos teritorijoje bei apeiti pažangią Rusijos priešlėktuvinę ir priešraketinę gynybą.
Ne mažiau svarbi informacija apie Rusijos raketų, ypač balistinių, paleidimus į Ukrainą. Kai jos leidžiamos iš Briansko, iki smūgio gali likti vos kelios minutės, todėl būtina operatyvi palydovinė informacija, kurią gali suteikti Jungtinės Valstijos.
E. Bajarūnas sakė, kad šiuo metu sklando gandai, jog kai kuriuose iš šių dviejų informacijos blokų Ukraina jau negauna ankstesnio tiesioginio palaikymo. Jo vertinimu, tai būtų didžiausia galima Trumpo administracijos žala Ukrainai: karas nesustotų ir iš esmės nepasikeistų, tačiau padaugėtų aukų, o Ukrainos veiksmai taptų mažiau efektyvūs.
Ukrainos taikiniais tampa ne tik Rusijos naftos perdirbimo gamyklos. Tarp kitų objektų minimi „Yandex“, duomenų infrastruktūra ir Rusijos bankas „Sberbank“. Jų veiklos sutrikdymas taip pat galėtų paveikti Rusijos ekonomiką.
Nors Zelenskis, pasak E. Bajarūno, prisitaiko prie besikeičiančios padėties, žvalgybos ir galimybės smogti strateginiams Rusijos energetikos bei duomenų objektams praradimas reikštų didelės gynybinės priemonės netektį.
A. Grigas tokį informacijos ribojimą pavadino labai ryškiu smūgiu. Jos teigimu, tai yra vienas iš JAV turimų svertų Ukrainos atžvilgiu. Ankstesni atvejai, kai net trumpam buvo išjungtas „Starlink“, parodė, kad Ukrainai tuo metu mūšio lauke tapo gerokai sunkiau.
Ekspertė pabrėžė, kad tokia taktika Ukrainos atžvilgiu yra pavojinga ir rizikinga. Europa stengiasi padėti, tačiau pati neturi pakankamai kai kurių būtinų pajėgumų. Todėl ši situacija parodo, kuriose srityse Europos valstybės turi stiprinti savo galimybes.
Net jei JAV visiškai nenutrauktų žvalgybos informacijos teikimo, vien grasinimai ir diskusijos apie tokį scenarijų yra pavojingi, nes ateityje gali sukelti papildomų nesutarimų.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai kiekvieną darbo dieną pateikiami laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.