Pastaruoju metu apie vėžio diagnozę viešai prabilo ne vienas žinomas žmogus. Dizainerė Ramunė Piekautaitė pasakojo sustabdžiusi krūties vėžį, o popiežiui Leonui XVI diagnozuotas plaučių vėžys. Tai kelia klausimą, kodėl šiandien apie onkologines ligas išgirstame taip dažnai: ar prastėja žmonių sveikata, ar ligos tiesiog aptinkamos veiksmingiau?
Apie sergamumo vėžiu situaciją Lietuvoje ir Europoje, ligos priežastis, paveldimumą bei prevenciją naujienų portalui tv3.lt papasakojo Nacionalinio vėžio instituto mokslinė sekretorė, vykdanti pavaduotojos mokslui ir plėtrai funkcijas, dr. Živilė Gudlevičienė.
Sergamumo rodikliai Lietuvoje ir pasaulyje
Tarptautinės vėžio tyrinėjimų agentūros (IARC) ir Amerikos vėžio draugijos (ACS) duomenimis, 2024 metais vėžys visame pasaulyje diagnozuotas 20,6 milijonų žmonių, o nuo šios ligos mirė 9,8 mln. asmenų.
Europos Sąjungoje 2022 metais nustatyta apie 2,7 mln. naujų vėžio atvejų, o mirė maždaug 1,3 mln. žmonių.
Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 18–20 tūkstančių naujų vėžio atvejų. Kasmet nuo onkologinių ligų miršta apie 7–8 tūkstančiai žmonių.
Pagal bendrą susirgimų skaičių Lietuva iš pasaulio konteksto beveik neišsiskiria. Vis dėlto mūsų šalyje dažniau nustatomos jau pažengusios – 3–4 stadijos – ligos, todėl mirštamumas yra didesnis. Lietuva taip pat išlieka tarp šalių, kuriose fiksuojami didžiausi gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio sergamumo rodikliai.
Pasaulyje daugiausia diagnozuojamas plaučių vėžys – 2024 metais jis sudarė apie 2,6 mln., arba 12,8 procentų, visų naujų vėžio atvejų. Šia liga serga ir vyrai, ir moterys.
Toliau pagal dažnumą rikiuojasi moterų krūties vėžys (11,8 proc.), storosios žarnos vėžys (9,9 proc.), prostatos vėžys (7,5 proc.) ir skrandžio vėžys (4,8 proc.). Storosios žarnos ir skrandžio vėžiu serga abiejų lyčių žmonės, o prostatos vėžys diagnozuojamas vyrams.
Lietuvoje vyrai dažniausiai susiduria su prostatos, plaučių ir storosios žarnos vėžiu, o moterims dažniausiai nustatomas krūties, storosios žarnos ir gimdos kūno vėžys.
Plaučių vėžys pirmauja ir pagal mirčių skaičių. Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje jam tenka 19 proc. visų mirčių nuo vėžio.
Krūties vėžiu kasmet suserga apie 2000 moterų
Spalis laikomas krūties vėžio prevencijos mėnesiu, tačiau, specialistės teigimu, apie šios ir kitų onkologinių ligų prevenciją reikėtų kalbėti nuolat.
Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro duomenimis, Lietuvoje kasmet krūties vėžys diagnozuojamas maždaug 2000 moterų. Apie 500 moterų kasmet nuo šios ligos miršta.
Jaunomis pacientėmis laikomos moterys iki 45 metų. Joms dažniau nustatomi agresyvesni navikai – vadinamieji trigubai neigiami arba HER2 teigiami krūties vėžio tipai. Šios ligos formos progresuoja greičiau, o navikų mėginiuose dažniau aptinkami paveldimi krūties vėžio genų pokyčiai. Jaunesnėms moterims ligą nustatyti sunkiau ir todėl, kad joms netaikomos prevencinės programos.
Vyresnėms nei 45 metų pacientėms dažniau diagnozuojamas hormoniniam gydymui jautrus vėžys. Jo eiga paprastai būna lėtesnė, o paveldimi krūties vėžio genų pokyčiai nustatomi rečiau. Kadangi šioms moterims vykdomos prevencinės programos, liga dažniau aptinkama ankstesnėje stadijoje.
Krūties vėžio prevencinė programa skirta 45–74 metų moterims. Pagal ją mamografijos tyrimas atliekamas nemokamai kartą per 2 metus.
Diagnozių daugėja ne dėl vienos priežasties
Vėžio atvejų skaičiaus augimą iš dalies lemia medicinos pažanga. Tobulėjančios sveikatos technologijos, jautresni tyrimai, prevencinės programos, modernesni vaizdinimo metodai ir laboratoriniai tyrimai leidžia aptikti navikus, kurie anksčiau galėjo likti nepastebėti.
Be to, ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei didėja ir tikimybė susirgti vėžiu. Ši liga siejama su senstančia populiacija: kuo ilgiau gyvena organizmas, tuo daugiau jame susikaupia ląstelių ir genų pokyčių. Organizmo taisymo sistemos ne visada spėja juos pašalinti, todėl pokyčiai gali kauptis ir ilgainiui pradėti formuoti navikus.
Navikų atsiradimui reikšmės turi ir gyvenimo būdas, mityba, fizinis aktyvumas bei aplinka. Vis dėlto dažniausiai vėžys išsivysto dėl kelių tarpusavyje susijusių priežasčių.
Ankstyvas vėžys dažnai nejuntamas
Ankstyvose stadijose vėžys dažniausiai nesukelia jokių simptomų: žmogus nejaučia skausmo, nekraujuoja, navikas nėra matomas ar apčiuopiamas. Požymiai dažniausiai atsiranda tada, kai auglys pradeda spausti kitus organus, sutrikdo jų veiklą arba išplinta.
Simptomų atsiradimo laikas priklauso nuo naviko vietos, augimo greičio ir organizmo reakcijos į pokyčius. Dėl to ypač svarbios prevencinės patikros – jos leidžia nustatyti ligą dar nepasireiškus požymiams, kai gydymas būna veiksmingiausias.
Mutacijos organizme atsiranda kasdien
Žmogaus ląstelėse kasdien įvyksta genų mutacijų. Jaunas ir sveikas organizmas paprastai sugeba tokius pokyčius ištaisyti. Jei jų susikaupia per daug, ląstelė gali įjungti savęs sunaikinimo mechanizmą, vadinamą apoptoze, be to, į pokyčius reaguoja imuninė sistema.
Vėžio išsivystymą lemia organizmo ir aplinkos sąveika. Net stiprus organizmas nepalankiomis sąlygomis gali nesusitvarkyti su neigiamais ląstelių pokyčiais. Kita vertus, žmogus, turintis paveldėtų vėžio genų mutacijų, tačiau gyvenantis sveikoje aplinkoje ir vengiantis rizikos veiksnių, pavyzdžiui, alkoholio bei tabako, gali taip ir nesusirgti.
Pagrindiniai vėžio rizikos veiksniai
Vieno vėžio atsiradimą skatinančio „katalizatoriaus“ nėra. Mutacijas gali lemti keli rizikos veiksniai:
- atsitiktinės klaidos ląstelėms dalijantis – dėl jų vėžiu kartais suserga ir sveikai gyvenantys žmonės;
- tabakas – jo dūmuose yra apie 70 žinomų kancerogenų, o rūkymas laikomas svarbiausia išvengiama vėžio, taip pat ir krūties vėžio, priežastimi;
- alkoholis – organizme jis virsta acetaldehidu, arba etanaliu, kuris pažeidžia ląstelės DNR. Vėžio požiūriu saugios alkoholio dozės nėra;
- spinduliuotė – saulės ir soliariumų ultravioletiniai spinduliai, radono dujos patalpose bei jonizuojanti spinduliuotė;
- infekcijos, tarp jų žmogaus papilomos virusas (ŽPV), galintis sukelti gimdos kaklelio vėžį. Nuo ŽPV skiepijama;
- nutukimas ir lėtinis uždegimas – riebalinio audinio išskiriami hormonai skatina ląstelių dalijimąsi, todėl didėja klaidų tikimybė;
- cheminės medžiagos darbe ir aplinkoje, tokios kaip asbestas, benzenas ir užterštas oras;
- paveldimi genetiniai defektai. Jei žmogus paveldi neveikiantį DNR taisymo geną, mutacijos organizme gali kauptis greičiau.
Tai – pirmoji interviu dalis. Antroji dalis bus paskelbta artimiausiu metu.