2025 metų pabaigoje užbaigtas 12 kilometrų ilgio „Via Baltica“ automagistralės ruožas nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos valstybinių kelių valdytojai „Via Lietuva“ kainavo 19,2 mln. eurų daugiau, nei buvo numatyta pradinėje sutartyje.
Įskaičiavus PVM, sutarties vertė padidėjo nuo 187,2 mln. iki 206,3 mln. eurų. Atkarpos rekonstrukciją vykdė kelių infrastruktūros statybos bendrovė „Kauno tiltai“. Sutartį su ja „Via Lietuva“ pasirašė 2024 metų gegužę, o darbai buvo užbaigti pernai spalį.
„Via Lietuva“ BNS informavo, kad rangos darbai jau atlikti, tačiau dar vykdomos jų užbaigimo procedūros. Šiuo metu rengiami galutiniai faktiškai atliktų darbų apimčių pakeitimų aktai.
Viešųjų pirkimų sistemos duomenimis, vien šiemet „Via Lietuva“ įregistravo 17 sutarties pakeitimo dokumentų. Paskutinis iš jų įregistruotas rugsėjo 14 dieną.
Bendrovės teigimu, nuo sutarties su „Kauno tiltais“ pasirašymo iš viso sudaryti 54 susitarimai dėl papildomų darbų ir jų apimčių patikslinimo.
„Via Lietuva“ nurodė, kad sutarties vertė be PVM padidėjo 16 mln. eurų, arba maždaug 10 proc. Pradinėmis sąlygomis sutarties pakeitimai be naujo viešojo pirkimo galėjo sudaryti iki 15 proc. jos vertės.
Įmonė pabrėžė, kad papildomų darbų dalis procentais nėra išskirtinė, tačiau didelę galutinę sumą lėmė ypač didelė visos rangos sutarties vertė.
Pasak „Via Lietuvos“, pradėjus statybą paaiškėjo, jog reali situacija vietoje ne visais atvejais sutapo su projektinėje dokumentacijoje pateiktais sprendiniais.
Papildomi darbai buvo reikalingi siekiant tinkamai ir kokybiškai įgyvendinti projektą. Jų prireikė nustačius neatitikimų tarp faktinės padėties ir projekto, atsiradus papildomų sprendinių poreikiui, taip pat sujungiant kelio dangas su Lenkijos teritorija.
Didžiausią finansinę įtaką turėjo darbai, susiję su nustatytu silpnu gruntu. Jų vertė siekė 7,9 mln. eurų.
Bendrovė aiškino, kad objekto teritorijoje aptiktos gerokai sudėtingesnės geologinės sąlygos, nei buvo numatyta: rasta papildomų silpnų gruntų – durpių, dumblo ir gitijos. Juos pašalinti reikėjo tam, kad būtų užtikrintas kelio konstrukcijos stabilumas, laikomųjų sluoksnių patikimumas ir objekto ilgaamžiškumas.
„Via Lietuva“ taip pat nurodė, kad visi papildomi susitarimai viešinami, o juos tikrina ir tvirtina visi statybos proceso dalyviai, įskaitant projektų vykdymo ir techninės priežiūros atstovus.
„Via Baltica“ – transeuropinio tinklo kelias, jungiantis Varšuvą ir Taliną. Jo bendras ilgis siekia 970 kilometrų, iš kurių 269 kilometrai driekiasi Lietuvoje.
Šis maršrutas susieja Lietuvą, Latviją ir Estiją su Lenkija bei kitomis Europos valstybėmis. „Via Lietuvos“ teigimu, kelias svarbus ne tik civiliniam susisiekimui, bet ir karinio mobilumo poreikiams.