Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį nutarė ne atmesti, o grąžinti parlamentarui Ignui Vėgėlei tobulinti Baudžiamojo kodekso pataisų projektą. Juo siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę už per visuomenės informavimo priemones išsakytus grasinimus nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą.
Sprendimą projektą grąžinti iniciatoriui palaikė 5 komiteto nariai, o 3 susilaikė.
Tokį pasirinkimą lėmė Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės ir kitų specialistų pateiktos pastabos. Abejonių kilo todėl, kad dabar galiojantis Baudžiamasis kodeksas jau numato atsakomybę už grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą.
Vis dėlto komitetas nusprendė pataisų projekto neatmesti ir pasiūlė jį patikslinti, atsižvelgiant į išsakytas pastabas.
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas po balsavimo sakė, kad buvo svarstomi du variantai – projektą atmesti arba grąžinti tobulinti. Galiausiai pasirinktas antrasis sprendimas.
I. Vėgėlė aiškino, kad siūlymais siekiama užpildyti teisinio reguliavimo spragą. Anot jo, viešai išsakyti grasinimai kartais nelaikomi realiai įvykdytinais, tačiau gali paskatinti kitus žmones imtis smurto.
Parlamentaras pabrėžė, kad viešai per visuomenės informavimo priemonę grasinantis asmuo gali neturėti tikro ketinimo įvykdyti grasinimą, tačiau tokia informacija dėl savo viešumo tampa ypač rizikinga, nes kiti žmonės gali pasekti tokiu kvietimu.
I. Vėgėlė taip pat priminė 2025 m. viešai transliuotų grasinimų atvejį. Jo teigimu, šias transliacijas stebėjo tūkstančiai žmonių, o dėl jose minimų asmenų veiksmų policija buvo pradėjusi ikiteisminius tyrimus, tačiau jie buvo pradėti dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Pagal siūlomą reguliavimą už tokius veiksmus galėtų būti skiriami viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Baudžiamąją atsakomybę taip pat siūloma numatyti už viešus raginimus nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą.
Tokiais atvejais atsakomybė būtų taikoma gavus nukentėjusio asmens skundą, jo teisėto atstovo pareiškimą, prokuroro reikalavimą arba pradėjus ikiteisminį tyrimą, kai būtų nustatyti smurto artimoje aplinkoje požymiai.
Be to, projektu siūloma pakeisti Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 3 dalį. Ji reglamentuoja atsakomybę už viešą smurto kurstymą prieš žmonių grupę arba jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, tautybės, religijos, įsitikinimų ar kitų įstatyme nurodytų požymių.
Už tokį kurstymą, taip pat jo finansavimą ar kitokį materialinį rėmimą būtų galima skirti laisvės atėmimo bausmę iki ketverių metų arba švelnesnes bausmes.