Kad trys vaikai spėtų į mokyklas ir darželį, vilnietė Kristina su šeima iš namų išvyksta dar prieš 7 valandą ryto. Nors ugdymo įstaigos yra gretimuose miesto rajonuose, kelionė užtrunka ilgiau nei valandą. Išvažiavus vos penkiomis minutėmis vėliau, į pamokas galima pavėluoti net 20 minučių.
Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo mokslo metų pradžios, šeimos rytinė rutina nesikeičia. Vis dėlto, VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto eksperto Raimundo Junevičiaus vertinimu, spūstis lemia ne tik didelis automobilių skaičius. Esminė problema – daugelis žmonių į darbus, mokyklas ir darželius išvyksta beveik tuo pačiu metu.
Kelias minutes užtrukęs sustojimas gali sugriauti visą planą
Tris vaikus auginanti Kristina sako, kad kiekvieną rytą tenka tiksliai dėlioti kelionės laiką. Kadangi vaikus reikia nuvežti į tris skirtingas ugdymo įstaigas, bet koks vėlavimas vienoje maršruto dalyje turi įtakos visai kelionei.
Vilnietės teigimu, nors ugdymo įstaigos viena nuo kitos nutolusios vos kelis kilometrus, spūstys beveik kasdien priverčia keisti šeimos planus. Kartais pakanka kelių papildomų minučių vienoje vietoje, kad sugriūtų visas numatytas maršrutas ir padidėtų įtampa.
R. Junevičius pažymi, kad prasidėjus mokslo metams su panašiais iššūkiais susiduria daug šeimų. Dalis jų gyvena priemiesčiuose, tačiau vaikus veža į mieste esančias mokyklas ir darželius. Ne visiems pavyksta rasti ugdymo įstaigą netoli namų, todėl ryte tenka kirsti ne vieną miesto rajoną.
Ekspertas aiškina, kad eismas išsibalansuoja ne dėl staiga išaugusio eismo dalyvių skaičiaus, o dėl to, kad didelė jų dalis į gatves išvažiuoja tuo pačiu metu. Vilniuje ypač ryškus srautas iš priemiesčių į miestą, kai šeimos automobiliais veža vaikus į ugdymo įstaigas. Šiemet situaciją dar labiau apsunkina gatvių remonto ir rekonstrukcijos darbai.
Automobiliais į mokyklas vežami daugiau nei trečdalis mokinių
Vaikų vežimas į mokyklas sudaro reikšmingą kasdienių kelionių dalį. Tai rodo 2025 metų rudenį atlikta nacionalinė mokinių judumo apklausa „Rankos aukštyn“.
Higienos instituto parengtoje apklausoje dalyvavo daugiau nei 8 tūkst. 5–12 klasių mokinių. Jos duomenimis, 37 proc. mokinių į mokyklą atvežami automobiliais, 32 proc. eina pėsčiomis, o 18,5 proc. vyksta viešuoju transportu.
Vien vairuotojų pastangų spūstims sumažinti neužteks
R. Junevičiaus teigimu, prie spūsčių prisideda ir vairuotojų elgesys. Bendram srautui trukdo naudojimasis telefonu, neatidumas bei bandymai bet kokia kaina persirikiuoti į greičiau judančią juostą.
Ekspertas pabrėžia, kad eisme svarbu atsižvelgti ne tik į savo, bet ir į bendrą situaciją. Sklandesniam judėjimui padeda gebėjimas įleisti automobilį iš šalutinio kelio, saugaus atstumo laikymasis ir tolygus važiavimas.
Tačiau vien atsakingesnio vairavimo, jo manymu, nepakaks. Norint sumažinti automobilių srautus, būtina gerinti viešojo transporto susisiekimą ir gyventojams suteikti patogesnių alternatyvų.
R. Junevičius teigia, kad autobusų ir troleibusų galimybės jau beveik išnaudotos, todėl verta svarstyti transporto rūšis, galinčias vienu metu vežti daugiau žmonių ir greičiau įveikti atstumą. Kadangi kelionės trukmė gyventojams yra itin svarbi, pakankamai greitas ir patogus viešasis transportas daliai vairuotojų galėtų tapti realia automobilio alternatyva.
Viena iš galimybių, kurią mini ekspertas, – atskiromis trasomis važiuojantis bėginis transportas. Jis galėtų pervežti daugiau keleivių ir mažiau priklausytų nuo automobilių spūsčių.
Vis dėlto vieno sprendimo, tinkamo visiems, nėra. Kai kuriems gyventojams patogu vaikščioti arba važiuoti viešuoju transportu, tačiau šeimoms, kurios kasdien turi pasiekti kelias skirtingas ugdymo įstaigas, automobilis dažnai išlieka praktiškiausias pasirinkimas.
Rudens sezonu eismo įvykių padaugėja
Draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ duomenimis, rudenį, didėjant automobilių srautams ir prastėjant matomumui, eismo įvykių skaičius išauga maždaug penktadaliu.
Bendrovės Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas teigia, kad daugeliu atvejų žmonės nenukenčia, tačiau net ir nedideli susidūrimai vairuotojams tampa papildomu rūpesčiu.
Jo teigimu, didelė dalis tokių incidentų būna techniniai, todėl žmonės nenukenčia. Vis dėlto net ir nedidelė avarija sukelia nemažai streso, o sutrikę vairuotojai dažnai nežino, kaip elgtis ir į ką kreiptis.
Dalį rizikos, pasak M. Balinsko, galima sumažinti iš anksto pasitikrinus eismo sąlygas, kelionei numačius daugiau laiko ir neskubant.
Draudikai taip pat rekomenduoja iš anksto išsiaiškinti eismo įvykio deklaravimo tvarką ir turėti draudimo bendrovės kontaktinius duomenis.
Vis dėlto Vilniaus rytinių spūsčių priežastys neapsiriboja pavienių vairuotojų pasirinkimais. Kol daug šeimų vaikus į mokyklas ir darželius veš automobiliais, o darbo dienos ir pamokų pradžia sutaps, rytinis eismas išliks intensyvus. R. Junevičiaus vertinimu, ilgalaikių pokyčių galima pasiekti tik gerinant susisiekimą ir sudarant daugiau galimybių kasdienėms kelionėms rinktis ne automobilį.