Kas bendro tarp akių operacijų, karinių dronų ir kosmose skriejančių palydovų? Visose šiose srityse pritaikomi itin trumpus šviesos impulsus skleidžiantys lazeriai. Tokie įrenginiai nuo šiol bus gaminami naujoje Vilniuje atidarytoje gamykloje, į kurią investuota 6 milijonai eurų. Įsibėgėjus gamybai, per metus čia ketinama pagaminti iki 3 tūkst. lazerių.
Maždaug 90 proc. Lietuvoje pagamintos lazerių produkcijos iškeliauja į užsienį, tarp pagrindinių rinkų – Jungtinės Amerikos Valstijos, Vokietija ir Japonija.
Gamyklos laboratorijoje darbas vyksta be pertraukų: robotai atlieka tikslias operacijas, o specialistai kruopščiai montuoja smulkiausias dalis, reguliuoja mechanizmus ir tikrina kiekvieną jų elementą.
Čia gaminamas femtosekundinis lazeris. Vienas jo impulsas savo energija prilygsta atominės elektrinės energijai. Dėl milžiniškos momentinės optinės galios toks lazeris gali paveikti tiksliai tą medžiagos vietą, į kurią nukreipta šviesa. Dėl to jis pritaikomas itin tiksliuose procesuose – pjaunant telefonų stiklus, atliekant akių lęšiukų operacijas ar gaminant kraujagyslių stentus.
„Lazeriai, kurių impulsų trukmė yra viena kvardilijintoji sekundės dalis. Palyginus, jeigu šviesa sklistų šviesos greičiu, tai būtų vieno plauko storio ilgis. Su femtosekundiniu lazeriu oftalmologinė operacija daroma per 5 minutes“, – aiškino „LITILIT“ vadovas Nikolajus Gavrilinas.
Gamyboje naudojamas specialus skystis – jis aušina įrankius, mažina trintį ir padeda jiems lengviau slysti metalo paviršiumi. Vienoje patalpoje pastatyta daugiau kaip 20 staklių, skirtų itin tikslioms detalėms gaminti. Tokiu būdu siekiama, kad metalas neprarastų pradinės formos, kitaip tariant, kad būtų panaikinta jo „atmintis“.
„Iš ruošinio padaro reikiamą detalę ir ta reikiama detalė bus panaudota mūsų lazeriuose. Čia matote simuliaciją, ką darys staklės“, – pasakojo N. Gavrilinas.
Lietuviški lazeriai pasiekia dešimtis pasaulio šalių
Pirmaisiais veiklos metais gamykloje planuojama pagaminti apie tūkstantį lazerių. Vėliau gamybos apimtys turėtų išaugti iki 3 tūkst. įrenginių per metus. Pirmieji gaminiai užsienio klientus turėtų pasiekti jau lapkritį.
N. Gavrilino teigimu, bendra projekto investicijų suma siekė 6–8 milijonus eurų. Jis pabrėžė, kad Azijos, Amerikos ir Europos valstybėse, kuriose išplėtota pažangi gamyba, šiems lazeriams jaučiamas tiesioginis poreikis ir trūkumas.
Inovacijų agentūros duomenimis, 90 proc. lietuviškos lazerių produkcijos eksportuojama į daugiau kaip 80 pasaulio šalių, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, Azijos valstybes ir kitas Europos šalis. Lazerų sektorius kasmet auga daugiau nei 16 procentų.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigė, kad Lietuva savo rinkai pasilieka 10 proc. produkcijos, o likusi dalis eksportuojama dėl ypač didelės jos pridėtinės vertės. Lietuviškus lazerius naudoja NASA, Europos kosmoso agentūra ir NATO, taip pat 9 iš 10 geriausių pasaulio universitetų.
Lietuvoje pagaminti lazeriai jau naudojami ir kosmose – jie montuojami palydovuose. Tuo metu specialistai svarsto apie dar ambicingesnius jų pritaikymo projektus.
Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas Gediminas Račiukaitis pasakojo, kad lazeriai, kuriems reikalingas šaltis, jau skrieja palydovuose ir padeda palaikyti ryšį tarp palydovo bei Žemės. Anot jo, anksčiau buvo bandyta orientuotis ir į kvantinį ryšį, o Europai esą reikėtų savo „Starlink“ sistemos – šioje srityje jis mato didelę galimybę Lietuvai.
Lazerių technologijos vis svarbesnės ir gynybos srityje. Jie naudojami kariniuose laivuose bei dronuose.
Pasak E. Grikšo, be lazerių gynyboje nebūtų įmanoma tiksliai taikytis, komunikuoti, matyti naktį ir atlikti daugelio kitų užduočių.
Lietuvos lazerių asociacijos duomenimis, šalyje šiuo metu veikia daugiau kaip 60 įmonių, o bendra jų metinė apyvarta siekia 345 milijonus eurų.