Vilniuje tuo pačiu metu, vos kelių dešimčių metrų atstumu, surengti du skirtingas pozicijas atspindintys protestai. Vieni dalyviai pasisakė prieš migraciją, o kiti gynė migrantų ir musulmonų bendruomenę. Manoma, kad visuomenės susiskaldymą dar labiau išryškino pastarieji incidentai prie Kauno mečetės.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys ir „Nacionalinio susivienijimo“ pirmininkas Vytautas Sinica bei Didžiausios musulmonų bendruomenės muftijus Aleksandras Beganskas.
Ar migrantų tema didina įtampą?
V. Sinica pripažino, kad politinės diskusijos apie migraciją gali prisidėti prie įtampos, tačiau nesutiko, jog dėl politikų pasisakymų tiesiogiai galima kaltinti juos dėl žmonių veiksmų. Pasak jo, tai, kaip žmonės reiškia nepasitenkinimą, priklauso nuo jų kultūros, charakterio ir kitų aplinkybių.
Jo teigimu, tam tikrų temų negalima nutylėti vien dėl to, kad jos yra nepatogios ar gali sukelti įtampą. V. Sinica mano, kad Vakarų Europos valstybės tokią klaidą darė maždaug dešimtmetį ar dar ilgiau.
Politikas prisiminė apie 2016 metus Švedijoje kilusias diskusijas, kai televizijose esą buvo nuspręsta neliesti integracijos temos, nors apklausos rodė, kad ji gyventojams buvo viena svarbiausių. Jo vertinimu, toks sprendimas problemos neišsprendė – klausimas visuomenėje virė dar labiau, o įtampa augo.
V. Sinica pabrėžė, kad apie migraciją būtina kalbėti, tačiau diskusija turėtų būti konstruktyvi ir civilizuota, o ne nukreipta prieš į Lietuvą atvykusius žmones. Jo teigimu, užsieniečiai atvyko todėl, kad jiems tai buvo leista, todėl jis nesmerkia nė vieno musulmono ar kito užsieniečio vien dėl to, kad šis atvyko į Lietuvą.
Politikas mano, kad pagrindinė problema yra ne konkretūs migrantai, o tai, jog valstybė galėjo leisti atvykti pernelyg daug žmonių. Šį klausimą, jo teigimu, reikėtų spręsti kartu su valdžia, Vyriausybe ir Seimu, o ne smerkiant ar gąsdinant atvykusiuosius.
Jis taip pat teigė, kad visuomenės nepasitenkinimas migracijos mastais, kurį rodo sociologiniai tyrimai, turėtų būti nukreiptas į reformas. Palikus šią situaciją savieigai, jo vertinimu, ateityje gali būti dar blogiau.
Grėsmė labiau jaučiama ateityje?
Kalbėdamas apie tyrimus, V. Sinica sakė negalintis tiksliai atsakyti, ar jie atspindi dabartinę situaciją, ar labiau žmonių nerimą dėl ateities. Jis teigė, kad migracijos tema jį domina dėl ilgalaikių tendencijų ir Vakarų Europos patirties, kurios, jo nuomone, Lietuva turėtų stengtis išvengti.
V. Sinicos vertinimu, atsakinga politika turi numatyti galimas grėsmes ir imtis priemonių joms užkirsti kelią. Migracijos klausimas, anot jo, pirmiausia susijęs su tuo, kokia ateityje bus Lietuvos saugumo ir demografinė padėtis.
Jis kėlė klausimą, ar Lietuva išliktų tokia pati, jeigu į šalį būtų atvežta, kaip esą norėtų vežėjai, pusė milijono žmonių iš užsienio. Politikas teigė, kad tai yra realios grėsmės, o Vakarų Europos patirtys, jo manymu, šį vertinimą patvirtina.
V. Sinica pasakojo, kad vienoje neseniai vykusioje „Laisvės TV“ diskusijoje buvo išskirtas klausimas, ar žmonės grėsmę mato jau dabar, ar tik artėjančią ateityje. Pasak jo, dabartinę grėsmę įžvelgė maždaug 20 proc. žmonių, o ateityje kylančią grėsmę – apie 60 proc. Jis pabrėžė, kad tai nėra mokslinis tyrimas, tačiau šie skaičiai iš dalies atsako į klausimą apie visuomenės nuotaikas.
Muftijus: diskusijos negali peržengti Konstitucijos ribų
A. Beganskas teigė, kad incidentai prie Kauno mečetės ir kitos situacijos paveikė musulmonų bendruomenę. Ji sulaukė grasinančių ir nemalonių žinučių bei susidūrė su kitomis neigiamos reakcijos apraiškomis.
Muftijus pabrėžė, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę reikšti savo nuomonę. Tačiau ši laisvė, jo teigimu, negali prieštarauti Lietuvos Konstitucijai, ypač kai kalbama apie diskriminaciją dėl tautybės, tikėjimo ar rasės.
A. Begansko nuomone, kuo daugiau žmonės diskutuos ir kalbėsis, tuo geriau jie galės vieni kitus pažinti. Vis dėlto jis ragino šiuo metu visuomenės dar labiau neeskaluoti.
Muftijus teigė, kad politikai ir kitos pusės turėtų imtis veiksmų, kurie suvienytų Lietuvos piliečius ir šalies visuomenę bendrai Lietuvai naudinga kryptimi.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai kiekvieną darbo dieną pateikiami laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.