Lietuvos keliais kasdien važiuoja tūkstančiai skirtingo amžiaus žmonių. Tarp jų – ir vairuotojai, kuriems per 70, 80 ar net 90 metų. Nors ilgametė patirtis gali būti didelis pranašumas, kyla klausimas, ar jos visuomet pakanka saugiai dalyvauti eisme.
Šiuo metu vyresniems vairuotojams Lietuvoje taikomi dažnesni sveikatos patikrinimai, tačiau jų Kelių eismo taisyklių (KET) žinios papildomai netikrinamos. Tuo metu taisyklės nuo vairavimo egzamino išlaikymo dienos gali būti gerokai pasikeitusios.
Tad diskusijos sukasi apie tai, ar vyresniems vairuotojams reikėtų vertinti ne tik sveikatą, bet ir eismo taisyklių žinias.
80 metų ir vyresnių vairuotojų – 21 tūkstantis
„Regitros“ atstovė spaudai Karolina Judeikė nurodė, kad Lietuvoje šiuo metu teisę vairuoti turi 21 tūkst. žmonių, sulaukusių 80 metų ar daugiau. Jie sudaro 1,42 proc. visų teisę vairuoti turinčių asmenų.
Vyresnių nei 90 metų vairuotojų šalyje yra kiek daugiau nei 700.
Vis dėlto amžius savaime netrukdo mokytis vairuoti. K. Judeikė atkreipė dėmesį, kad per praėjusius metus „Regitra“ priėmė 144 465 praktikos egzaminus. 2024 metais jauniausias? — no, vyriausias B kategorijos egzaminą išlaikęs asmuo buvo 85 metų, o A kategorijos egzaminą išlaikė 71 metų žmogus.
Ministerija papildomo žinių tikrinimo kol kas nesiūlo
Susisiekimo ministerija šiuo metu nemato pagrindo vyresniems vairuotojams įvesti papildomą vairavimo žinių patikrą. Ministerijos teigimu, svarbiausias kriterijus vertinant žmogaus galimybę dalyvauti eisme yra objektyviai nustatyta sveikatos būklė, tikrinama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
Ministerijos atstovai teigia neturintys duomenų, kad kuri nors amžiaus grupė dėl žinių trūkumo būtų gerokai mažiau kompetentinga už kitas. Jų vertinimu, periodinė medicininė patikra leidžia laiku pastebėti galimus vairavimo gebėjimų pokyčius.
Kartu pripažįstama, kad skaudūs eismo įvykiai rodo, jog ši tema tebėra aktuali. Bet kokios papildomos priemonės, anot ministerijos, galėtų būti svarstomos tik įvertinus mokslinius tyrimus ir kitų šalių praktiką.
Sprendimas riboti vyresnių žmonių teisę vairuoti, ministerijos teigimu, turėtų būti grindžiamas objektyviais duomenimis. Šiuo metu tokių duomenų esą nėra, todėl vertinant gebėjimą valdyti konkrečios kategorijos transporto priemonę pagrindinis kriterijus išlieka sveikatos būklė.
Tokiai pozicijai pritaria ir „Regitra“. K. Judeikės teigimu, vertinti reikėtų ne žmogaus metus, o jo sveikatą. Geras regėjimas ir greita reakcija būtini visiems vairuotojams, tačiau nebūtinai priklauso nuo amžiaus.
Vairuotojo medicininė pažyma turi galioti nuolat, o ne tik keičiant vairuotojo pažymėjimą. Iki 65 metų sveikatą reikia tikrintis kas dešimt metų, nuo 65 iki 80 metų – kas penkerius metus, o sulaukus 80 metų – kas dvejus metus. Po apsilankymo pas gydytoją vairuotojui papildomai kreiptis į „Regitrą“ nereikia, nes pažymos duomenys perduodami automatiškai.
Jeigu sveikatos būklė leidžia, „Regitra“ vyresnius žmones skatina vairuoti kuo ilgiau. Galimybė savarankiškai nuvykti pas gydytoją, į parduotuvę ar aplankyti artimuosius padeda išlikti aktyviems ir palaikyti ryšius su kitais žmonėmis.
Daugiausia įvykių sukelia jaunesni vairuotojai
Lietuvos policijos komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė teigia, kad vyresni vairuotojai nesukelia didžiosios dalies eismo įvykių. Statistikos duomenimis, daugiausia jų kyla dėl jaunesnių ir vidutinio amžiaus vairuotojų.
Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, 2025 metais 65 metų ir vyresni automobilių vairuotojai sukėlė 311 įskaitinių eismo įvykių. Tai sudarė apie 11 proc. visų tais metais užregistruotų įskaitinių eismo įvykių.
Vis dėlto vien įvykių skaičius neleidžia tiksliai nustatyti, kuri amžiaus grupė dažniau pažeidžia KET. Tam reikėtų įvertinti vairuotojų skaičių, vairavimo intensyvumą, nuvažiuojamą atstumą ir konkrečių pažeidimų pobūdį.
Policija taip pat neturi pakankamai objektyvių duomenų teigti, kad vyresni vairuotojai dėl nežinojimo apie taisyklių pakeitimus KET pažeidžia dažniau nei kitų amžiaus grupių atstovai.
Siūlomi mokymai ir savanoriškas žinių pasitikrinimas
Policijos vertinimu, svarstant privalomą periodinį vairavimo egzaminų perlaikymą, reikėtų remtis eismo saugumo statistika ir moksliniais tyrimais, o ne vien žmogaus amžiumi.
Vairavimo įgūdžiai ir sveikatos būklė yra individualūs: dalis vyresnių žmonių gali išlaikyti gerus įgūdžius, o sveikatos ar gebėjimų problemų gali turėti ir gerokai jaunesni vairuotojai. Todėl kiekvienas vairuotojas, nepriklausomai nuo amžiaus, turėtų turėti galiojančią teisę vairuoti, būti tinkamos sveikatos, mokėti saugiai valdyti automobilį ir laikytis KET.
Ministerijos atstovai pabrėžia, kad visų amžiaus grupių vairuotojams svarbūs reguliarūs sveikatos patikrinimai ir visuomenės informavimo kampanijos. Taip pat vairuotojai turėtų patys nuolat atnaujinti eismo taisyklių žinias.
J. Liutkienės teigimu, saugumą geriausiai užtikrintų kompleksinės prevencijos ir švietimo priemonės. Tarp jų – nuoseklus informavimas apie KET pakeitimus, skatinimas savanoriškai pasitikrinti teorines žinias ir prireikus atnaujinti praktinio vairavimo įgūdžius.
Vyresniems vairuotojams galėtų būti rengiami specializuoti savanoriški mokymai. Juose būtų nagrinėjami KET pakeitimai, sudėtingos situacijos kelyje, saugus važiavimas sankryžose ir žieduose, taip pat šiuolaikinių automobilių vairuotojo pagalbos sistemų naudojimas.