JAV prezidentui Donaldui Trumpui atsitraukiant nuo paramos Ukrainai, dar labiau sujudo diskusijos apie jo palankumą Rusijos vadovui Vladimirui Putinui. Abejones sustiprino aukšto rango JAV pasiuntinio Steve‘o Witkoffo pareiškimas, kuriuo jis Kremlių vadovą pavadino „humanistu“.
D. Trumpas savo santykius su V. Putinu aiškina siekiu sudaryti platų susitarimą. Vienas iš tokio bendradarbiavimo rezultatų, pasak JAV prezidento, buvo sulaikyto amerikiečio Stepheno Hubbardo paleidimas. D. Trumpas taip pat tvirtina, kad susitarimas galėtų padėti užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.
Tuo pat metu prezidentas ne kartą griežtai puolė Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį ir ragino jį pakeisti kitu lyderiu. Antradienį, Ovaliajame kabinete atsakydamas į naujienų agentūros AFP žurnalisto klausimą apie S. Hubbardą, D. Trumpas pareiškė darantis tai, ko negali padaryti niekas kitas.
Jo kritikų vertinimu, tai dar vienas signalas, kad D. Trumpas gali aukoti Ukrainos interesus, ypač siekdamas susitarimo prieš lapkričio mėnesį vyksiančius sudėtingus JAV kadencijos vidurio rinkimus.
D. Trumpo ryšiai su V. Putinu jau seniai sulaukia ypatingo dėmesio. Prezidentas iki šiol skundžiasi vadinamąja „Rusijos apgaule“ – per pirmąją jo kadenciją vykusiu tyrimu dėl galimo jo 2016 metų rinkimų kampanijos komandos susitarimo su Maskva.
Praėjusią savaitę D. Trumpas paskelbė apie esą didelį susitarimą, pagal kurį Rusija tiektų dyzeliną, kad būtų sumažintos dėl karo su Iranu smarkiai pakilusios kainos. Jis taip pat laikinai sušvelnino Maskvai taikomas sankcijas. Vis dėlto netrukus kitame įraše pripažino, kad be šio sprendimo derybos būtų „visiškai ir galutinai nutrūkusios“.
Vienas sakinys sukėlė audrą
Trečiadienį Sankt Peterburge D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas susitiko su V. Putinu. Pokalbio metu JAV derybininkas Rusijos prezidentui pareiškė, kad jis yra humanistas, ir už tai jį pasveikino.
Šie žodžiai nustebino net respublikonų senatorių Thomasą Tillisą, pastaraisiais mėnesiais dažnai kritikavusį D. Trumpą.
D. Trumpas šios savaitės pradžioje patvirtino taip pat esantis pasirengęs surengti trišalį susitikimą su V. Putinu ir Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Jame galėtų būti svarstomas Ukrainos klausimas. Tuo metu Maskva trečiadienį paskelbė atnaujinsianti trišales derybas su Kyjivu ir Vašingtonu.
Ankstesni derybų etapai proveržio neatnešė. Tarp jų buvo ir 2025 metų rugpjūtį Aliaskoje vykęs D. Trumpo bei V. Putino susitikimas.
Ukraina primygtinai reikalauja dalyvauti visuose derybų procesuose, tačiau D. Trumpas į tai atsakė dar kartą apkaltindamas V. Zelenskį nenoru priimti susitarimą. 2025 metų vasarį JAV prezidentas Ukrainos vadovą griežtai kritikavo ir Ovaliajame kabinete.
Užsienio santykių tarybos ekspertė Liana Fix AFP teigė, kad nuo tada, kai D. Trumpas pradėjo eiti pareigas, galima pastebėti jo polinkį pritarti Rusijos prezidento argumentams.
Pasak L. Fix, nutilo ir dalis balsų, anksčiau raginusių D. Trumpą laikytis Ukrainai palankesnės pozicijos. Šiais metais mirė tvirtas Kyjivo rėmėjas JAV senatorius Lindsey Grahamas, o Europos lyderiai daugiausia sprendžia savo šalių vidaus problemas.
Putinas pasinaudoja rinkimų nerimu
L. Fix vertinimu, V. Putinas labai sumaniai naudojasi D. Trumpo nerimu dėl artėjančių kadencijos vidurio rinkimų.
D. Trumpas desperatiškai ieško būdų sumažinti naftos kainas. Prognozuojama, kad pragyvenimo išlaidomis nepatenkinti rinkėjai per lapkričio 3 dieną vyksiančius rinkimus gali skaudžiai nubausti jo Respublikonų partiją.
Kartu stiprėja nuogąstavimai, jog D. Trumpas siekia nubausti Ukrainą. Dėl aukštų naftos kainų jis kaltina Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, o ne savo paties pradėtą karą su Iranu.
Kyjivas yra skundęsis, kad Vašingtonas trumpam sustabdė žvalgybos informacijos, reikalingos Rusijos raketų atakoms atremti, perdavimą. Taip pat buvo apribotas Elono Musko palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ karinės versijos veikimo greitis.
Atsargos JAV kariuomenės pulkininkas, buvęs Vest Pointo karo akademijos karo istorijos programos direktorius Gianas Gentile AFP sakė abejojantis, ar Jungtinėse Valstijose iš tiesų suprantama, kad Kyjivas su Rusijos agresija kovoja dėl savo išlikimo.
Ukraina taip pat skundėsi vėluojančiomis gyvybiškai svarbiomis zenitinėmis raketomis.
Atsargos JAV jūrų pėstininkų pulkininkas ir Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnysis patarėjas Markas Cancianas AFP teigė, kad neabejotina, jog tokiais veiksmais siekiama pakenkti Ukrainai.