Kitų metų valstybės biudžeto projektą Remigijus Žemaitaitis įvertino itin kritiškai ir pavadino jį tragišku. Tai jis penktadienį pareiškė Žinių radijui.
„Nemuno aušros“ lyderis taip pat sukritikavo socialdemokratą Mindaugą Sinkevičių, teigdamas, kad jo žinios ir gebėjimai finansų srityje yra labai silpni. R. Žemaitaitis tvirtino, kad Mindaugą Sinkevičių, Virgilijų Sinkevičių, Luką Savicką ir Taurimą Valį esą sieja tik kirpėja, nes, jo vertinimu, šiems politikams labiau rūpi šukuosenos nei valstybės ateitis.
Žemaitaitis ragina mažinti išlaidas, o ne didinti skolinimąsi
Pasak politiko, ekonomikai daugelyje sričių traukiantis, dabartinėmis aplinkybėmis reikėtų ne didinti skolinimąsi, bet mažinti valstybės išlaidas.
R. Žemaitaičio nuomone, politikai turėtų mažiau dėmesio skirti apsilankymams pas kirpėją ir imtis išpūstų išlaidų mažinimo.
Seimo nariui ypač nerimą kelia Krašto apsaugos ministerijos gebėjimas panaudoti jai skirtas lėšas. Šiuo metu krašto apsaugos sistema yra panaudojusi daugiau kaip 40 proc. gynybai numatytų pinigų.
R. Žemaitaitis teigė, kad Krašto apsaugos ministerijoje kilo skandalas dėl neįsisavinamų lėšų, o prekės ir paslaugos esą perkamos gerokai brangiau, nei jas būtų galima įsigyti rinkoje. Jis laukė galutinių penktadienio duomenų ir sakė, kad informacijai pasitvirtinus didelis skandalas galėtų kilti dėl pavėžėjimo paslaugų, kurios, jo teigimu, buvo perkamos gerokai didesne kaina nei rinkos.
Politikas pridūrė manantis, kad dėl šio biudžeto gali kilti daug problemų.
Vyriausybė projektą perduos Seimui
Penktadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui. Toliau jis bus teikiamas svarstyti Seimui.
Pagal projektą, kitąmet valdžios sektoriaus deficitas turėtų sudaryti 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai viršytų Europos Sąjungos valstybėms taikomą Mastrichto kriterijų, kuris siekia 3 procentus.
Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola kitąmet sudarys 48,2 proc. BVP. Šis rodiklis neperžengtų Mastrichto kriterijaus, nustatančio 60 proc. ribą.
Gynybai siūloma skirti daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų – tiksliai 5 proc. BVP. Nors Krašto apsaugos sistemos biudžetas eurais būtų keliasdešimt milijonų eurų didesnis nei šiemet, jo dalis šalies ekonomikos dydžio atžvilgiu būtų mažesnė.