Rusakalbė grupuotė iš Baltarusijos anoniminiame vaizdo įraše pareiškė prisiimanti atsakomybę už incidentą Latvijos ir Baltarusijos pasienyje, kur kaukėti vyrai ginklu grasino kariams. Įraše taip pat perspėta, kad panašūs išpuoliai gali pasikartoti kituose pasienio ruožuose. Tuo metu viešumoje pasirodęs Baltarusijos režimo vadovas Aleksandras Lukašenka neigia, kad prie įvykio prisidėjo Minskas.
Varšuvoje viešintis Lietuvos ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius išgirdo jau ne pirmą perspėjimą, kad artimiausiu metu hibridinės atakos gali tapti dar intensyvesnės. Žvalgybos tarnybų atstovai apie padėtį kalba tiesiai – Europoje vyksta slaptas, šešėlinis žvalgybų karas.
Po incidento Latvijos pasienyje internete išplito vaizdo įrašas, kurį paskelbė „Černye rusy“, arba „Juodaisiais rusais“, pasivadinusi grupuotė. Ji teigė oficialiai prisiimanti atsakomybę už įvykį Latvijos ir Baltarusijos pasienyje.
Grupuotė pagrasino, kad panašūs veiksmai bus surengti ir kituose Baltarusijos sienos ruožuose. Vakaruose ši valstybė ribojasi su Latvija, Lenkija ir Lietuva.
Įraše teigiama, kad incidentas esą buvo Latvijos atsparumo patikrinimas, kurio šalis neišlaikė. Grupuotė taip pat grasino netrukus surengti panašių veiksmų kituose pasienio ruožuose ir tvirtino, kad ES bei NATO yra pažeidžiamos organizacijos, kurios subyrėtų po pirmojo smūgio.
Latvijos saugumo tarnyba dėl įvykio pradėjo tyrimą. Kol kas šalies politikai svarsto, ar ši grupuotė iš tikrųjų vykdo sabotažą, ar vaizdo įrašas tėra informacinė ataka, kuria siekiama įbauginti Baltarusijos kaimynes.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sakė anksčiau perspėjęs Lenkiją ir Europą, kad šiemet arba kitąmet galima tikėtis intensyvesnių Rusijos veiksmų. Jis pripažino apgailestaujantis, kad jo prognozė pasitvirtino, ir pabrėžė, jog galimi įvairūs scenarijai.
M. Sinkevičius savo ruožtu teigė, kad regiono saugumo padėtis išlieka sudėtinga, o pagrindine grėsme Europos saugumui ir toliau lieka Rusija.
Lukašenka atmeta bet kokį Minsko vaidmenį
A. Lukašenkos komanda paviešino jo susitikimo su Baltarusijos kariškiais įrašą. Jame režimo vadovas atmetė įtarimus, kad incidentas prie Latvijos sienos susijęs su Minsko veiksmais.
A. Lukašenka tvirtino, kad su juo tokie veiksmai nebuvo derinti ir todėl negalėjo būti vykdomi. Jis taip pat pareiškė, esą apie įvykį jam pranešta ir kad viską galėjo sugalvoti patys latviai, siekdami gauti Europos Sąjungos finansavimą. Baltarusijos režimo vadovas tikino, jog Minskas su tuo neturi nieko bendra.
Hibridines grėsmes iš rytų Varšuvoje aptarė ir M. Sinkevičius su Lenkijos premjeru. Lietuvos premjeras sakė, kad tokie pavojai Europos šalyse tampa vis agresyvesni – jie pastebimi Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose ES valstybėse. Todėl, jo teigimu, būtina toliau stiprinti NATO rytinio flango gynybą.
D. Tuskas pabrėžė, kad svarbiausias uždavinys – pasirengti artimiausiems mėnesiams. Jis tikino, kad nei Lietuva, nei Lenkija, nei Ukraina neparodys baimės.
Žvalgybos vadovai kalba apie prasidėjusį šešėlinį karą
Varšuvos saugumo forume kalbėjęs buvęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros vadovas Davidas Petraeusas pareiškė, kad pasaulis jau įsitraukė į tai, ką galima vadinti šešėliniu karu.
Jo vertinimu, ši konfrontacija apima žvalgybos agentūrų kovą, kibernetinius pajėgumus, tarpininkus, sabotažą ir kontržvalgybą. Vis dėlto nė viena pusė nenori, kad šis konfliktas peraugtų į įprastą NATO ir Rusijos karą.
Norvegijos saugumo tarnybos vadovė Beate Gangas padėtį apibūdino kaip rimčiausią nuo Antrojo pasaulinio karo. Ji taip pat sakė, kad jos vadovaujamos tarnybos darbas šiuo metu yra svarbiausias per kelis dešimtmečius.
Viešai dažnai kalbama apie Rusijos išpuolius šešėliniame kare, tačiau nemaža dalis svarbiausių veiksmų visuomenei lieka nežinoma. JAV Atstovų rūmų žvalgybos komiteto vadovas Jimas Himesas pabrėžė, kad slaptos operacijos pagal apibrėžimą yra tokios, kurias jas vykdančios valstybės viešai neigia. Demokratinėms šalims tai esą sukuria itin nepatogią situaciją.
D. Petraeusas abejojo, ar šešėliniame kare apskritai galima paskelbti aiškią pergalę. Jo manymu, čia nėra konkrečios vietos, kurią užėmus būtų galima iškelti vėliavą ir grįžti į pergalės paradą. Svarbiau esą užkirsti kelią tolesnei eskalacijai ir atkurti atgrasymą, kad šešėlinis konfliktas neperaugtų į tikrą karą.
NATO kol kas išlieka kartu su Europa
Buvęs NATO karinio komiteto pirmininkas Nyderlandų generolas Robas Baueris teigė, kad Europa šiuo metu išgyvena šoką. Anksčiau, jo žodžiais, žemynas turėjo pigias prekes iš Kinijos, pigias dujas iš Rusijos ir pigų saugumą iš JAV, tačiau dabar visi šie pranašumai išnyko.
Jo vertinimu, Europa priversta pati tvarkytis visuose šiuose frontuose, nebegalėdama remtis ankstesniais aljansais. R. Baueris sakė, kad tai jau ne tik NATO klausimas – Vakarams tenka susidurti su iššūkiais iš visų pusių.
Buvęs Vokietijos vicekancleris Robertas Habeckas teigė, kad daugelis žmonių jaučiasi išduoti arba palikti vieni. Jo nuomone, Vakarai kaip vertybinė sąjunga, įskaitant NATO teritoriją, jau patyrė žlugimą arba bent jau nebegali būti laikomi patikimu dariniu. Jis taip pat sakė, kad Europos šalys galėtų susitvarkyti pačios, tačiau kiti didieji žaidėjai esą nenori, kad jos tai padarytų.
Vis dėlto R. Baueris ragino nepasiduoti emocijoms. Jis teigė, kad NATO pajėgų vado Europoje kalba ir jo akcentuotas penktasis Aljanso straipsnis rodo, jog Jungtinės Valstijos iš esmės tebėra kartu su Europa.
Generolo vertinimu, NATO pajėgų vadas nebūtų galėjęs taip kalbėti neturėdamas Baltųjų rūmų palaikymo. Todėl ši žinutė, jo manymu, buvo ne vien generolo Grynkewich pareiškimas, bet ir prezidento Trumpo signalas, kad JAV lieka su sąjungininkais ir yra pasirengusios eiti iki galo.
R. Baueris taip pat pažymėjo, kad Vakaruose nuolat keliami klausimai, ar penktasis NATO straipsnis vis dar galioja, pirmiausia naudingi Vladimirui Putinui. Tokios abejonės, jo teigimu, didina nepasitikėjimą tarp Vakarų valstybių.