Antradienį Izraelyje vyksta įtempti parlamento rinkimai, galintys nulemti ministro pirmininko Benjamino Netanyahu politinės karjeros kryptį ir tapti svarbiu lūžiu giliai susiskaldžiusioje bei tarptautiniu mastu izoliuotoje šalyje.
Rinkėjai renka 26-ąjį Knesetą, kurį sudarys 120 narių. Balsavimo teisę turi apie 7,3 mln. Izraelio gyventojų.
Tai pirmieji šalies rinkimai po 2023 metų spalio 7 dieną surengtų išpuolių, po kurių prasidėjo karas Gazos Ruože. Šįkart B. Netanyahu varžovu tapo buvęs kariuomenės Generalinio štabo viršininkas Gadi Eisenkotas.
Praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo „Hamas“ surengtų žudynių, ilgiausiai Izraelio istorijoje ministro pirmininko pareigas einantis B. Netanyahu neprisiima asmeninės atsakomybės už tai, kad nepavyko užkirsti kelio „Hamas“ vadovaujamų pajėgų išpuoliams.
Premjeras siekia išlaikyti valdžią su dešiniųjų ir religinių partijų bloku. Jį sudaro B. Netanyahu vadovaujamas „Likud“, ultraortodoksų partijos ir kraštutinių dešiniųjų politinės jėgos.
Tuo metu G. Eisenkotas mėgina nušalinti šį bloką, telkdamas skirtingų politinių pažiūrų koaliciją aplink savo centristinę partiją „Yashar“.
Nors pastaruoju metu apklausose „Yashar“ lenkė „Likud“, rinkimuose prognozuojama atkakli kova. Kad parlamente būtų suformuota dauguma, reikia mažiausiai 61 mandato. Jei nė vienai stovyklai tokio rezultato pasiekti nepavyks, svarbų vaidmenį gali įgyti mažesnės partijos. Vienas iš galimų scenarijų – opozicijos mažumos vyriausybė, kurią remtų arabų partijos.
Visoje Izraelio teritorijoje įrengta apie 12 tūkst. rinkimų apylinkių. Dauguma jų darbą pradeda 7 val. ryto, arba 5 val. Grinvičo laiku. Pirmosios rinkimų rezultatų prognozės laukiamos 22 val., kai apylinkės bus uždarytos.
Rinkimuose dalyvauja 37 kandidatų sąrašai, tačiau, prognozuojama, parlamento mandatų gali laimėti tik maždaug trečdalis jų, įveikęs 3,25 proc. rinkimų barjerą.