Lenkijos vidaus reikalų ministerija sekmadienį paskelbė, kad policija įtaria buvus mėginimų nužudyti ministrą pirmininką Donaldą Tuską ir gynybos ministrą Wladyslawą Kosiniaką-Kamyszą.
Vidaus reikalų ministras Marcin Kierwinskis bei Lenkijos žvalgybos tarnybas kuruojantis ministras Tomaszas Siemoniakas dėl šios grėsmės nurodė saugumo institucijoms imtis veiksmų.
11 val. vietos laiku, arba 12 val. Lietuvos laiku, Varšuvoje esančiame Lenkijos vidaus žvalgybos agentūros kovos su terorizmu centre planuotas policijos, Valstybės apsaugos tarnybos, atsakingos už aukšto rango pareigūnų apsaugą, ir agentūros atstovų susitikimas.
Lenkijos specialiųjų tarnybų veiklą koordinuojančio ministro atstovas spaudai Jacekas Dobrzynskis naujienų agentūrai PAP teigė negalintis atskleisti daugiau informacijos apie praneštą pavojų. Pasak jo, žiniasklaida bus informuota, jei pareigūnai nuspręs surengti spaudos konferenciją.
Europoje stiprėja hibridinių išpuolių baimė
Europoje daugėjant hibridinių atakų, Europos Sąjungos šalys svarsto galimybę griežtinti apribojimus Rusijos diplomatams ir įvesti papildomas jų patikras, antradienį pranešė portalas „Euronews“.
ES susiduriant su virtine bendram saugumui pavojingų incidentų, kurių dalis tiesiogiai siejama su Maskva, Rusijos diplomatų judėjimas ir veikla sulaukia vis daugiau dėmesio.
„Euronews“ nurodo, kad šis klausimas gali tapti kitu ES sankcijų etapu.
Praėjusį mėnesį Vengrija išsiuntė 10 Rusijos diplomatų, kuriuos apkaltino „nepriimtinu“ elgesiu pagal 1961 metų Vienos konvenciją. Maskva į šį veiksmą atsakė išsiųsdama tiek pat diplomatų.
Nerimą sustiprino ir kiti incidentai: įtariamas padegimas Estijos gynybos įmonėje bei Vokietijoje, Leipcigo oro uoste, rastas nesprogęs dronas. Abu įvykiai siejami su Rusija.
Briuselyje vykstančios diskusijos tebėra pradinėje stadijoje, tačiau jomis tęsiamas mechanizmas, kurį ES įtvirtino pernai priimdama 19-ąjį sankcijų paketą.
Pagal šią tvarką bet kurioje ES valstybėje dirbantys Rusijos diplomatai apie planuojamą kelionę į kitą Bendrijos šalį arba tranzitą per ją turi pranešti likus „ne vėliau kaip 24 valandoms“ iki numatyto atvykimo.
Reikalavimas taikomas visų rangų diplomatiniams ir konsuliniams darbuotojams, įskaitant ambasadorius, administracinį, techninį ir aptarnaujantį personalą bei jų šeimos narius.
Valstybės narės gali pasirinkti griežtesnę procedūrą – reikalauti, kad Rusijos diplomatai iš anksto gautų leidimą tranzitui. Tokio leidimo negavę jie keliauti negalėtų. Tačiau ši tvarka nėra privaloma, o iki šiol ją įsidiegė tik dvi šalys.
Europos Komisijos atstovas spaudai teigė, kad sistema veikia tik nuo 2026-ųjų sausio, todėl sukaupta nedaug praktinės patirties.
Briuselyje taip pat reikės suderinti planuojamus sprendimus su Vienos konvencija. Ji diplomatams kasdieniame darbe suteikia plačias teises ir apsaugą bei laikoma vienu didžiausių tarptautinės teisės laimėjimų.