Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paragino europiečius neapgaudinėti savęs ir įspėjo, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas siekia ne vien Ukrainos pralaimėjimo. Pasak jo, Maskvos tikslas – destabilizuoti demokratinę santvarką visoje Europoje.
Apie tai F. Merzas kalbėjo interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“.
Kancleris teigė labiausiai nerimaujantis dėl to, kad Rusijos daroma įtaka Europos visuomenėms vis dar nėra pakankamai įvertinama. Jo vertinimu, Rusija pasirinko visos politinės tvarkos Europos žemyne destabilizavimo kelią.
F. Merzas pridūrė, kad daugelis žmonių, taip pat ir Vokietijos gyventojai, šios grėsmės nelaiko pakankamai rimta.
Jo teigimu, dalis visuomenės nesupranta tikrojo Rusijos tikslo: Maskvai rūpi ne tik Ukrainos teritorijų užėmimas. Kancleris pabrėžė, kad Rusija baiminasi demokratijos, atvirų visuomenių ir sėkmingos Europos integracijos.
F. Merzas taip pat sakė, kad Vokietija kartu su kitomis Europos valstybėmis ir ne JAV sąjungininkėmis finansavo Ukrainą, nors Jungtinės Valstijos neprisidėjo prie gynybos finansavimo ir karinės technikos tiekimo.
Pasak jo, tokia parama yra didelė našta valstybių biudžetams ir labai svarbus klausimas Europos Sąjungai. Vis dėlto šalys ją teikia ir sieks tęsti tol, kol baigsis šis siaubingas karas.
Vokietijos kancleris teigė per kiekvieną susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu bandantis įtikinti jį, kad stabili Europa, Europos žemynas ir Europos Sąjunga, kaip partnerė pasaulyje, atitinka ir paties D. Trumpo interesus.
Apibendrindamas F. Merzas sakė, kad Europos vyriausybės suprato padėties rimtumą, ypač įvertinusios įtampą tarp JAV ir Ukrainos bei Vašingtono susitarimą su Maskva dėl dyzelino. Dėl to valstybės pertvarko savo gynybos sistemas ir siekia didesnio savarankiškumo.
Kanclerio teigimu, Europa gavo nerimą keliantį signalą ir dabar stengiasi sustiprėti tiek, kad galėtų savarankiškai konkuruoti bei gintis NATO sudėtyje.
Europos ir Ukrainos gynyba
Neseniai žiniasklaida skelbė, kad NATO galimo Rusijos puolimo atveju parengė vadinamąją „pergalės teoriją“.
Pagal naująją koncepciją numatomas greitas atsakas į puolimą ir plataus masto bepiločių orlaivių naudojimas.
Be to, lapkritį į Lenkiją turėtų atvykti mažiausiai 1500 karių iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos.
Žinoma, kad kariai treniruosis pagal scenarijų, kuriame numatytas Europos pajėgų dislokavimas Ukrainoje po galimo ugnies nutraukimo.