28 metų Irkutsko Sibiro ir Tolimųjų Rytų maro užkrato kontrolės instituto darbuotojos mirtis atkreipė ekspertų bei tarptautinių organizacijų dėmesį. Su pavojingais užkratais dirbusi specialistė ligoninėje mirė nuo sunkios „neaiškios kilmės“ plaučių uždegimo formos. Vietos žiniasklaida skelbia, kad per kelias dienas moteris mirė nuo maro.
Šis atvejis sukėlė įtarimų dėl galimo užsikrėtimo plaučių maru. Regione paskelbtas karantinas, o dešimtys su mirusiąja kontaktavusių žmonių stebimi medikų, praneša CNN.
Sibiro incidentą stebi tarptautinės institucijos
„Rospotrebnadzor“ oficialiai neigia ryšį tarp tyrėjos mirties ir jos profesinės veiklos, tvirtindamas, kad sanitarinė ir epidemiologinė padėtis regione išlieka stabili. Regiono atstovė Jelena Sofjina taip pat teigia, kad pavojinga diagnozė nepasitvirtino. Nepaisant to, situacija jau sulaukė pagrindinių pasaulio sveikatos tarnybų dėmesio.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) bei Valstybės departamentas stebi įvykių raidą. PSO patvirtino bendradarbiaujanti su Rusijos sveikatos apsaugos tarnybomis, kad būtų įvertintos galimos rizikos ir išnagrinėti atliekami tyrimai.
Remiantis šiuo metu turima neoficialia informacija, PSO bendra rizika gyventojams vertinama kaip maža. Organizacija nurodo, kad vertinimas gali būti atnaujintas gavus daugiau duomenų.
Plaučių maras – pavojingiausia ligos forma
Marą sukelia bakterija Yersinia pestis. Iš kelių ligos formų plaučių maras laikomas agresyviausia ir pavojingiausia. Bakterijoms pažeidus plaučius išsivysto staigus, sunkus uždegimas, apsunkinantis kvėpavimą.
Buboninis maras yra dažniausia ligos forma. Ji gali prasidėti užkrėstai blusai įkandus arba bakterijai patekus per pažeistą odą. Šiai formai būdingas skausmingas limfmazgių, vadinamų bubonais, patinimas. Negydoma infekcija gali pereiti į sunkesnes stadijas.
Septinis maras išsivysto bakterijoms patekus tiesiai į kraujotaką – per įkandimą arba progresuojant buboniniam marui. Liga gali pažeisti vidaus organus ir sukelti sepsį.
Ryklės maras yra itin reta forma, pažeidžianti gerklę suvalgius užkrėstos mėsos.
Kaip infekcija plinta ir kokie jos simptomai?
Plaučių maras yra vienintelė maro forma, galinti būti perduodama tiesiogiai iš žmogaus žmogui. Bakterijos plinta oro lašeliniu būdu kosint ar čiaudint, taip pat per kontaktą su užkrėstų gyvūnų išskyromis.
Inkubacinis laikotarpis trumpas – pirmieji požymiai gali pasireikšti praėjus vos 24 valandoms nuo užsikrėtimo. Dažniausi simptomai yra aukšta temperatūra, karščiavimas, stiprus šaltkrėtis, galvos skausmas, silpnumas, pykinimas, kūno skausmai, galvos svaigimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir staigus bendros savijautos pablogėjimas.
Dėl greitos ligos eigos žmogus netrukus praranda gebėjimą aktyviai judėti, todėl natūraliai sumažėja galimybės greitai perduoti infekciją. Tai galėjo lemti, kad Rusijoje iš karto pradėta izoliuoti galimo „nulinio paciento“ kontaktus ir ligoninėse įvesti ribojimus. Jei šie žmonės iš tiesų būtų užsikrėtę plaučių maru, simptomai jiems turėtų pasireikšti greitai.
Staigus ir sunkus ligos pasireiškimas yra ne tik maro stiprybė, bet ir silpnybė. Nors infekcija itin pavojinga, jos nešiotojo būklė dažnai greitai pablogėja ir baigiasi mirtimi. COVID-19, priešingai, dažnai pasižymėjo švelnesne eiga, tačiau dėl ilgo inkubacinio laikotarpio ir menkų simptomų dalis užsikrėtusiųjų galėjo laisvai judėti ir greitai platinti virusą.
Gydymas priklauso nuo kiekvienos valandos
Laiku nustačius diagnozę, maras gali būti sėkmingai gydomas. Pacientams skiriamas ne trumpesnis kaip 14 dienų antibakterinis gydymas, o svarbiausiu veiksniu išlieka laikas. Daugiausia galimybių pasveikti turi tie, kuriems antibiotikų terapija pradedama per pirmąsias 24 valandas nuo simptomų pradžios. Taip pat taikomas palaikomasis gydymas.
Vakcinų nuo maro yra nuo XIX amžiaus, tačiau jų veiksmingumas apsaugant būtent nuo plaučių maro nėra galutinai įrodytas. PSO nerekomenduoja masinės vakcinacijos ir siūlo ją taikyti tik didesnės rizikos grupėms, pavyzdžiui, specializuotų laboratorijų darbuotojams.
Natūralūs maro židiniai išliko iki šių dienų
Infekcija, XIV amžiuje tapusi „Juodosios mirties“ priežastimi ir nusinešusi dešimtis milijonų gyvybių, šiandien aptinkama visuose žemynuose, išskyrus Okeaniją. Nuo 1990-ųjų daugiausia užsikrėtimo atvejų registruojama Afrikos šalyse.
Liga neišnyko dėl natūralių maro židinių, išlikusių tarp laukinių graužikų ir benamių gyvūnų. Paskutinis JAV registruotas mirtinas atvejis įvyko 2025 metų liepą Arizonoje. Žmogus užsikrėtė kontaktuodamas su sergančiomis katėmis.
Yersinia pestis bakterija išlieka natūraliuose židiniuose, kuriuose gyvena laukiniai graužikai ir juose parazituojančios blusos. Tokių infekcijos vietų visiškai išnaikinti praktiškai neįmanoma.
Natūralių židinių yra ir kai kuriuose Rusijos regionuose, įskaitant Sibirą bei Altajaus kalnus. 2026 m. rugpjūtį Rusijos ir Mongolijos mokslininkai patvirtino didelį natūralaus maro židinį abiejų šalių pasienyje.
Ekspertų vertinimu, dėl šiuolaikinės medicinos, prieinamų antibiotikų ir asmens apsaugos priemonių masinės maro pandemijos tikimybė yra itin maža. Dabartinė padėtis Sibire tebėra sustiprintai stebima specialistų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pasirengusios padėti Rusijai po pranešimo apie plaučių maro atvejį Irkutsko srityje. Šis pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Rusijos valdžia ir Rusijos Sveikatos apsaugos ministerija vis dar nepripažino mirties nuo šios ligos fakto ir diagnozę įvardijo kaip „neaiškios etiologijos pneumoniją“.