Degantys pastatai, sudeginti automobiliai, šimtai sužeistų policijos pareigūnų ir plėšikavimo atvejai – tokį vaizdą pastarosiomis dienomis matė Prancūzija. Nepaisant to, dalis Vokietijos žiniasklaidos, tarp jų ARD ir ZDF, savo reportažuose šiuos įvykius vis dar vadina „švietimo protestais“, kurie esą tik „išsprūdo iš kontrolės“, rašo „Bild“ redaktorius Marcelis Zachas.
Anot jo, šiose publikacijose dažnai nutylima ir tai, kad nemaža dalis riaušių dalyvių yra aiškiai išreikštos migracinės kilmės. Jau kelias savaites kaukėtų minių rengiamose demonstracijose nuolat matoma Palestinos vėliava, kuri, komentatoriaus teigimu, rodo, kad protestuotojų tikslai nėra susiję vien su švietimo sistema.
Ant pastatų Prancūzijoje riaušininkai rašo šūkius „Laisvę Gazai“ ir „Laisvę Palestinai“, o ne reikalavimus gerinti mokymąsi ar samdyti daugiau mokytojų. Per protestus taip pat užfiksuota antisemitinių pasisakymų. Vienas kaukėtas demonstrantas, kritikuodamas policijos naudojamas ašarines dujas, pareiškė: „Nustokite nuodyti mus dujomis, mes ne žydai.“ Šie žodžiai nuskambėjo tarsi dujų naudojimas prieš žydus būtų pateisinamas; tuo metu vyras buvo filmuojamas ir fotografuojamas, o aplinkui girdėjosi juokas.
Žiniasklaidos aktyvistas Aymanas al-Atoulas iš Gazos socialiniame tinkle „X“, komentuodamas Palestinos vėliavas Prancūzijos riaušėse, parašė: „Mes praradome Palestiną ir dabar ruošiamės užkariauti Paryžių“. Straipsnyje taip pat pažymima, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pripažino Palestinos valstybę, tačiau tai, autoriaus vertinimu, riaušių dalyviams nerūpi.
Riaušių sąsajos su migracijos politika
Ekstremizmo ekspertas Ahmadas Mansouras BILD teigė, kad dabartinių įvykių negalima aiškinti vien mokykliniais protestais. Jo vertinimu, pradiniai protestai buvo panaudoti kairiųjų radikalų ir migrantų grupuočių, kurios perėmė judėjimą bei nukreipė jį savo tikslams.
A. Mansouras sakė, kad šios grupės niekina Prancūziją ir Vokietiją todėl, kad tai yra Vakarų, demokratinės ir sutvarkytos valstybės, grindžiamos vertybėmis, kurioms jos nepritaria. Pasak jo, toks požiūris mažina psichologinį barjerą smurtui prieš šias šalis.
Frankfurto universiteto islamo specialistė Susanne Schröter pareiškė, kad Prancūzijoje jau daugelį metų pasikartoja dideli smurto protrūkiai, kuriuos ji sieja su neveiksminga migracijos politika. Jos teigimu, neramumus kursto kairieji radikalai, ilgą laiką kartu su islamistais telkę pajėgas prieš Prancūzijos visuomenę.
S. Schröter taip pat tvirtino, kad ištisi didžiųjų miestų rajonai yra salafitų kontrolėje, o paramą jiems esą suteikia merai komunistai.
Valdžia ėmėsi komendanto valandų
Po kelias dienas didžiuosiuose Prancūzijos miestuose trukusių riaušių ir plėšikavimų šalies valdžia paskelbė, kad paskutinė naktis praėjo ramiai. Ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu teigė, kad antradienį prireikus bus įvestos naujos komendanto valandos.
Pasak premjero, ankstesnį vakarą keliuose miestuose pritaikytos priemonės padėjo užtikrinti ramesnę naktį. Jis nurodė, kad naujos komendanto valandos bus skelbiamos ten, kur to reikalaus padėtis, o sprendimus vietoje priims prefektai, suderinę juos su merais.
Policija patvirtino, kad naktis visoje Prancūzijoje praėjo be didesnių incidentų.
Šeštadienį šalį sukrėtė vienos didžiausių pastarųjų metų riaušių – iki prezidento Emmanuelio Macrono įpėdinio rinkimų likus maždaug pusmečiui. Vyriausybė buvo kritikuojama dėl nesugebėjimo numatyti ir suvaldyti gatvių smurto, todėl pirmadienį paskelbė apie dalines komendanto valandas Paryžiuje ir kai kuriuose kituose miestuose.
Paryžiuje, Bordo pietvakariuose ir Nicoje Žydrajame krante pirmadienį buvo įvesti daliniai judėjimo ribojimai. Jie tapo atsaku į neramumus, kilusius po kelias savaites trukusių moksleivių demonstracijų dėl prastų mokymosi sąlygų vidurinėse mokyklose.
Kai kur, įskaitant Paryžių, ribojimai iš pradžių buvo numatyti tik naktį į antradienį. Bordo ir Nicoje jie turėjo galioti kelias dienas.
Naktį virš Paryžiaus Respublikos aikštės, vieno iš neramumų centrų, skraidė sraigtasparnis. Jo prožektorius apšvietė aikštę, o pareigūnai stebėjo, kaip laikomasi komendanto valandos.
Lione, nors demonstracijos buvo uždraustos, pirmadienio vakarą prie padegto turizmo informacijos centro susirinko apie 500 žmonių. Organizatorių teigimu, jie norėjo išreikšti paramą nuo plėšikavimo nukentėjusiems parduotuvių savininkams.
Ant žemės iš žvakių buvo sudėliotas žodis „LYON“. Netoliese ant tvoros kabėjo plakatai su užrašais „Lionas prieš riaušininkus“ ir „Doucet, atsistatydink“. Pastarasis reikalavimas buvo skirtas Žaliųjų partijos merui Gregory Doucet.
Finansų ministras Roland’as Lescure’as pažadėjo paramos priemones krautuvininkams ir amatininkams. Tuo metu Prancūzijos verslo lobistų organizacijos „Medef“ vadovas Patrickas Martinas antradienį apkaltino valstybę per neramumus patyrus nesėkmę. Preliminariais vertinimais, miestuose nukentėjo mažiausiai 3 tūkst. įmonių.