Prancūzija sekmadienį mėgino suskaičiuoti nuostolius po šeštadienį visoje šalyje kilusių smurtinių protestų. Per neramumus buvo sulaikyta apie 1,8 tūkst. žmonių, padegta istorinė rotušė, o dešimtys parduotuvių tapo plėšikautojų taikiniu.
Pareigūnai šiuos neramumus apibūdino kaip itin intensyvius. Jie dar labiau padidino spaudimą prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui), kurio kadencija artėja prie pabaigos, o po pusmečio šalyje vyks rinkimai. Prieš tai kelias savaites Prancūzijoje vyko moksleivių protestai, kuriuos taip pat lydėjo smurto protrūkiai.
Paryžiuje po neramumų liko apdegusios barikadų liekanos, suręstos iš dviračių, šiukšliadėžių ir kitų daiktų. Kai kur buvo išdaužytos parduotuvių vitrinos, gatvėse matėsi sudegusių automobilių kėbulai.
Paryžiaus vicemerė Lamia El Aaraje (Lamija Aradžė) pareiškė, kad sostinėje užfiksuotas smurto mastas, jos vertinimu, buvo beprecedentis.
Demonstracijos prieš didelę infliaciją ir augančias pragyvenimo išlaidas vyko Paryžiuje bei kituose miestuose, tarp jų Marselyje, Bordo, Nicoje ir Strasbūre. Juose kaukėti jaunuoliai apiplėšė dešimtis parduotuvių.
Limože liepsnos sunaikino XIX amžiaus rotušę
Limože per gaisrą buvo sunaikinta XIX amžiaus rotušė. Vietos prefektas Maurice’as Barate (Morisas Baratė), kalbėdamas televizijai LCI, padegimą pavadino tyčiniu „laukinės ordos“ išpuoliu. Gaisras galutinai suvaldytas tik sekmadienio rytą.
E. Macrono centristinė vyriausybė ir kraštutinių dešiniųjų kandidatė į prezidentus Marine Le Pen (Marin Le Pen) dėl smurto apkaltino „ultrakairiųjų“ grupuotes.
Kraštutinių kairiųjų kandidatas į prezidentus Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas), aktyviai palaikęs demonstracijas, šeštadienio vakarą ragino protestuotojus neplėšikauti. Jis teigė, kad tokie veiksmai nesuderinami su protestų organizatorių metodais.
L. El Aaraje savo ruožtu pareiškė, kad kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ elgiasi tarsi „piromanas ugniagesys“.
Į situaciją įsitraukė ir JAV viceprezidentas J. D. Vance’as (Dž. D. Vansas), kuris teigė, kad neramumus paskatino imigracija.
Paryžiuje sulaikyta daugiau kaip 500 žmonių
Paryžiuje šeštadienį išsigandę turistai su lagaminais traukėsi iš gatvių, kuriose protestavo žmonės, o pareigūnai naudojo ašarines dujas. Prokuratūra pranešė, kad areštinėse buvo laikoma daugiau kaip 500 asmenų.
Sulaikymai tęsėsi visą naktį iki sekmadienio ryto. Daugumai sulaikytųjų pareikšti įtarimai dėl vogtų daiktų supirkimo, susivienijimo smurtiniams veiksmams ir vandalizmo.
Lyone pareigūnai sulaikė 160 žmonių.
Vidaus reikalų ministras L. Nunezas pranešė, kad per protestus nukentėjo apie 500 policininkų, ugniagesių ir medikų. Jis pabrėžė, kad šis skaičius dar preliminarus.
Smurtas kilo per visoje šalyje vykusius protestus dėl pragyvenimo išlaidų. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, juose dalyvavo 550 tūkst. žmonių, o profesinė sąjunga CGT skelbė apie 800 tūkst. dalyvių.
Protestuotojams mėtant įvairius daiktus ir leidžiant fejerverkus, policija naudojo ašarines dujas bei vandens patrankas.
Pietiniame Sent Etjeno mieste riaušių malšinimo granata 17-mečiui paaugliui nutraukė dešinę ranką.
Analitikas teigė, kad dauguma protestų prieš dideles naftos kainas ir prastėjančią mokyklų būklę buvo taikūs. Jo vertinimu, smurtą sukėlė ultrakairiųjų grupių pakraštys, o parduotuvėse plėšikavo oportunistinės gaujos iš vargingų priemiesčių. Jis taip pat rašė, kad ši situacija palanki Marine Le Pen.
Per demonstracijas ir po jų jaunuolių gaujos vaikščiojo miestų gatvėmis, susirėmė su policija, kėlė gaisrus ir atakavo uždarytas parduotuves, bandydamos į jas įsilaužti bei ištuštinti lentynas.
Prancūzijos „geltonųjų liemenių“ judėjimas, prieš aštuonerius metus protestavęs prieš E. Macrono vyriausybės planus didinti degalų mokesčius, šeštadienį ragino rengti „geltonųjų ir jaunimo“ eitynes.
Pagrindine nepasitenkinimo priežastimi tapo pragyvenimo išlaidų augimas. Jį iš dalies paskatino Artimuosiuose Rytuose vykęs karas, prisidėjęs prie infliacijos šuolio Europoje ir kituose regionuose.