Rytų Europoje daugėjant hibridinių veiksmų ir kaimyninėms valstybėms stiprinant sienų apsaugą, visuomenėje netrūksta nerimo. Vis dėlto saugumo atstovai pabrėžia, kad kariuomenės pasitelkimas pasienyje ir naujos ginkluotės įsigijimas nėra spontaniškos reakcijos – tai iš anksto suplanuoti sprendimai. Be to, NATO atgrasymo priemonės tebėra veiksmingos.
Apie padėtį pasienyje, galimą mobilizaciją Rusijoje, hibridines grėsmes ir oro gynybos stiprinimą TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbėjo NATO tarptautinio karinio štabo generalinis direktorius generolas leitenantas Remigijus Baltrėnas.
Kariuomenė pasienyje – pagal iš anksto numatytą tvarką
Lietuva stiprina sienos su Baltarusija apsaugą ir į pasienį pasitelkė kariuomenę. R. Baltrėnas teigė, kad tokį sprendimą Lietuvos kariuomenės ir ministerijos vadovybė priėmė remdamasi žvalgybos informacija. Teisinės galimybės taikos metu naudoti kariuomenę pasienio apsaugai sustiprinti yra numatytos iš anksto.
Generolas leitenantas pabrėžė, kad svarbu atskirti patį sprendimą nuo to, kaip jis komunikuojamas visuomenei ir kokios priežastys jį nulėmė.
Kalbėdamas apie galimą mobilizaciją Rusijoje, jis priminė, kad prieš Dūmos rinkimus buvo daug svarstymų, jog Vladimiras Putinas po rinkimų gali paskelbti mobilizaciją. Tačiau teigti, kad toks sprendimas tikrai bus priimtas, esą būtų spekuliacija. Informacijos apie galimybę tokį žingsnį žengti yra, bet kol kas tai tėra vertinimas, kad toks scenarijus gali išsipildyti.
R. Baltrėnas taip pat atkreipė dėmesį į galimo žmonių pasitraukimo iš Kaliningrado į Lietuvą scenarijų. Lietuvos pasienis, pasak jo, yra tinkamai sutvarkytas, o sienos apsaugos organizavimas, algoritmai ir procedūros yra parengti. Vis dėlto jis pabrėžė, kad civilių žmonių bėgimas būtų viena situacija, o hibridiniai veiksmai – visiškai kita.
Reaguodamas į Latvijos pasienyje užfiksuotą incidentą, kai kaukėti asmenys mėgino į Latviją įstumti migrantus ir ginklais grasino kaimyninės šalies kariams, R. Baltrėnas priminė, kad Lietuva jau yra susidūrusi su panašiais migrantų stūmimo atvejais. Latvijos tarnybos šį įvykį pirmiausia vertina kaip galimą ginkluotą grasinimą, todėl, jo teigimu, nereikėtų skubėti daryti spekuliatyvių išvadų.
Pasak jo, viešai žinomų hibridinių veiksmų iš tiesų padaugėjo. Jų intensyvumas išaugo ne tik Latvijoje, bet ir Vokietijoje bei Lenkijoje. Kartu stiprėja NATO ir atskirų valstybių atsakas. Informacijos apie panašius veiksmus yra, tačiau dėl žvalgybos duomenų pobūdžio detaliau jos komentuoti jis negalėjo. R. Baltrėnas patikino, kad Aljanso šalių, taip pat ir Lietuvos, reakcija yra tobulinama bei daroma veiksmingesnė.
Oro gynybos pajėgumai stiprinami, tačiau greitų sprendimų nėra
Estijai ir Lenkijai telkiant karius arčiau sienų, perkant tolimojo nuotolio raketas bei tankus, kyla klausimų, ar tai nerodo sparčiai blogėjančios padėties. R. Baltrėnas su tokiu vertinimu nesutiko.
Jo teigimu, dalis šių pajėgumų buvo planuojami jau seniai, o dabar jie tiesiog vienu metu pasiekė valstybes. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad pokyčiai įvyko staiga, nors iš tikrųjų tai yra įprastas gynybos pajėgumų plėtros procesas.
Pasienio stiprinimas ir kariuomenės pasitelkimas taip pat yra numatyti planuose. Jei valstybės sienos apsaugos pajėgumų nepakanka, į pagalbą gali būti pasitelkiama kariuomenė. Generolas leitenantas teigė nematantis išskirtinių požymių, kurie rodytų, kad regionas jau yra krizėje, galinčioje sparčiai gilėti.
Kalbėdamas apie visuomenės klausimus dėl dronų ir radarų, R. Baltrėnas pabrėžė, kad oro gynybos stiprinimas nėra sustojęs. NATO oro policijos planas pavasarį ir vasarą buvo pakeistas į oro gynybos planą. Tai, pasak jo, yra reikšmingas pokytis, nes Lietuvoje ir visame rytiniame flange dislokuoti naikintuvai gali būti naudojami lanksčiau ir greičiau. Tokio sprendimo naudą parodė ir vieno drono numušimas Lietuvoje.
Vis dėlto spragų oro gynyboje tebėra, o radarų ir raketų gamyba užtrunka. Nors gynybos pramonės padėtis pagerėjo, jos pajėgumai nedidėja tokiu greičiu, kokio reikėtų Lietuvai ir NATO. R. Baltrėnas sakė, kad sprendimų ieškoma, tačiau nereikėtų tikėtis, jog modernią sistemą galima įsigyti taip paprastai, tarsi užėjus į parduotuvę būtų įmanoma nusipirkti „Patriot“ bateriją.
NATO atgrasymas, pasak generolo, tebėra veiksmingas
Hibridiniai veiksmai fiksuojami ne tik Baltijos šalyse, bet ir Vokietijoje bei Nyderlanduose. Tačiau R. Baltrėnas teigė, kad tai nereiškia, jog Rusija nebesibaimina NATO atsako.
Jis pabrėžė, kad NATO atgrasymas veikia. Aljansas yra branduolinis, todėl jo atgrasymo sistemą sudaro ir branduolinis elementas. Konvencinėje srityje svarbi NATO sutarties 5-ojo straipsnio garantija. Pasak R. Baltrėno, iki šiol net nebuvo kilusi diskusija dėl jo taikymo, todėl nėra pagrindo teigti, kad atgrasymas neveikia.
Į hibridinius veiksmus pirmiausia reaguoja pati valstybė. R. Baltrėnas kaip pavyzdį paminėjo Leipcigo įvykį Vokietijoje: šalis sureagavo, atliko tyrimą, priskyrė agresijos veiksmą konkrečiam veikėjui – šiuo atveju Rusijai – ir informavo visuomenę. Žvalgybos duomenimis taip pat buvo pasidalyta Aljanso viduje. Sprendimą dėl kreipimosi į NATO pagal 4-ąjį straipsnį priima konkrečios valstybės politinė vadovybė.
NATO štabe yra suformuota tarptautinė karinio ir politinio štabų grupė, kurią sudaro ir R. Baltrėnas. Ji keičiasi informacija ir svarsto galimas priemones, kuriomis būtų galima reaguoti į hibridinius veiksmus.
Hibridinių grėsmių atveju valstybės pačios organizuoja pirminį atsaką, tačiau Aljanso viduje keičiamasi žvalgybine informacija, valstybėms teikiami patarimai, kaip stiprinti pajėgumus ir pasirengimą, planuojama kritinės infrastruktūros apsauga bei didinamas atsparumas. Sąjungininkų vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas taip pat turi planus įvairiems galimiems scenarijams. Didelė dalis šio darbo neviešinama.
Paklaustas, kokio žingsnio reikėtų, kad Rusijai būtų nubrėžta aiški riba, R. Baltrėnas sakė, jog vieno pokalbio metu neįmanoma išsamiai aptarti visų galimų scenarijų ir NATO reakcijų. Tačiau jis patikino, kad atgrasymo priemonės veikia, o planai galimoms situacijoms yra rengiami ir jau paruošti.
Jis taip pat priminė NATO sutarties nuostatas: 3-iasis straipsnis nustato pačių valstybių atsakomybę, 4-asis numato konsultacijas, dėl kurių kreipimosi sprendžia pati valstybė, o 5-asis straipsnis įpareigoja NATO būti pasirengusią jį aktyvuoti ir ginti Aljanso teritoriją, kai to prireikia.