Rusijos centrinis bankas nuo metų pradžios pardavė arba kitaip sumažino maždaug 62 tonomis šalies aukso atsargas. Tai ilgiausias nuoseklus jų mažėjimas nuo 1998-aisiais Rusiją sukrėtusios finansų krizės.
Antradienį paskelbti duomenys rodo, kad 2026 m. aukso atsargos traukėsi kiekvieną mėnesį. Vien rugsėjį jos sumažėjo apie 6 tonomis – iki maždaug 2 264 tonų.
Centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina teigė, kad Rusija pagal aukso atsargų dydį tebėra šeštoje vietoje pasaulyje. Auksas sudaro maždaug 41 proc. visų šalies tarptautinių atsargų.
Pasaulio aukso tarybos duomenimis, iki metų vidurio Rusija pagal viešai skelbiamus duomenis tapo antra pagal dydį grynąja aukso pardavėja tarp pasaulio centrinių bankų. Daugiau aukso pardavė tik Turkija. Vakarų sankcijų sąlygomis Rusijos centrinis bankas auksą realizuoja vidaus rinkoje.
1998 m., mažėjant užsienio valiutos atsargoms ir siekiant gauti JAV dolerių, Rusija per tris mėnesius pardavė 118 tonų aukso. Tuo metu šalis neįvykdė dalies skolinių įsipareigojimų ir galiausiai leido rubliui laisvai svyruoti. Vis dėlto per tą krizę centrinis bankas auksą vidaus rinkoje taip pat pirko. Šiemet jo skelbiamos aukso atsargos mažėjo kiekvieną mėnesį.
Bankas nepateikė išsamaus paaiškinimo apie konkrečias aukso pardavimo operacijas. E. Nabiulina yra nurodžiusi, kad atsargų mažėjimą daugiausia lemia sandoriai, susiję su Finansų ministerija ir Nacionalinės gerovės fondu. Auksas taip pat naudojamas monetoms kaldinti.
Ji papildomos informacijos apie banko operacijas su auksu neatskleidė.
Dalis ekonomistų mano, kad aukso pardavimas gali rodyti didėjantį spaudimą finansuoti Rusijos biudžeto deficitą. Centrinis bankas patvirtino, kad vidaus rinkoje prekiauja auksu vykdydamas su Nacionalinės gerovės fondu susijusias operacijas. Šio fondo likvidusis turtas gali būti panaudotas biudžeto deficitui dengti.
Aukso atsargos mažėjo ir Rusijos finansinio rezervo fonde. 2025 m. pabaigoje jame buvo apie 160 tonų aukso, o 2022 m. gegužę – 555 tonos.
Tačiau ne visi analitikai šį procesą vertina kaip krizės ženklą. Konsultacijų bendrovės „Macro-Advisory“ analitikas Chrisas Weaferis rugsėjį teigė, kad, jeigu pardavimo tempas nesikeistų, visoms Rusijos aukso atsargoms išparduoti prireiktų maždaug dviejų dešimtmečių.