Įspėjimai dėl Rusijos keliamos grėsmės Vokietijoje skamba vis garsiau. Šalies vidaus žvalgybos vadovas Sinanas Selenas teigia, kad slaptos atakos ir bandymai destabilizuoti Vokietiją bei kitas Europos valstybes nėra trumpalaikė kampanija – tai ilgalaikė hibridinė ataka.
S. Seleno vertinimu, Rusijos keliama grėsmė neišnyks ir pasibaigus karui Ukrainoje. Jis teigė, kad Maskva siekia iš esmės pakeisti Europos žemėlapį ir iš naujo įtvirtinti savo vaidmenį Europoje bei pasaulio politikoje. Todėl, pasak jo, Rusijos agresijos apraiškos bus jaučiamos ne tik Ukrainoje, bet ir Baltijos šalyse, Lenkijoje, o pirmiausia – Vokietijoje.
Dar praėjusiais metais politologas Carlo Masala Vokietijos visuomeninio transliuotojo ARD eteryje sakė, kad Rusija ruošiasi dideliam karui. Jis kalbėjo ne vien apie kibernetinį konfliktą. Tokiai nuomonei pritaria ir Bundesvero generalinis inspektorius Carstenas Breueris.
Šiuo metu nemaža dalis Rusijos pajėgų tebėra įsitraukusi į karą Ukrainoje. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte teigia, kad tiesioginės karinės grėsmės Aljanso teritorijai kol kas nėra.
Tačiau karo ekspertų, Europos žvalgybos tarnybų ir Vokietijos gynybos ministerijos vertinimai sutampa: vėliausiai iki 2029 metų Rusija gali sukaupti pakankamai žmonių ir materialinių išteklių konvenciniam karui prieš NATO pradėti.
Rusijos gynybos pramonė veikia visu pajėgumu, o Maskva ketina savo ginkluotųjų pajėgų dydį padidinti iki 1,5 mln. karių.
Ar gali kilti atsitiktinė karinė konfrontacija?
Vis dėlto Vokietijos užsienio politikos draugijos Rytų Europos ekspertas Stefanas Meisteris mano, kad dabartinis Rusijos tikslas yra kitoks.
Jo teigimu, Maskva šiuo metu nėra suinteresuota tiesioginiu ginkluotu susidūrimu su NATO. Vietoj to Rusija siekia išbandyti Aljansą ir atskleisti jo silpnąsias vietas.
Vienu iš tokių bandymų laikomas šių metų rugpjūtį surengtas nesėkmingas išpuolis sprogmenimis užtaisytu dronu prieš Ukrainos transporto lėktuvus Leipcigo ir Halės oro uoste. Per Leipcigą gabenama didelė dalis Ukrainai skirtos karinės pagalbos. Vokietijos vyriausybė netrukus pareiškė, kad už šio išpuolio stovi Rusija.
Saugumo ekspertas Nico Lange tuomet televizijai „DW“ sakė, kad Vokietijai nepaprastai pasisekė, nes sprogmuo nesprogo. Jo vertinimu, tai buvo grynas atsitiktinumas, o ne Vokietijos gynybos priemonių rezultatas.
Kodėl Rusija taikosi į Vokietiją?
N. Lange aiškino, kad Vokietija ilgą laiką buvo vienas svarbiausių Rusijos įtakos operacijų ir hibridinio karo taikinių. Maskva Vokietiją laiko pagrindine figūra priimant sprendimus Europoje, o šiuo metu Berlynas atlieka svarbų vaidmenį remdamas Ukrainą.
Maskva griežtai atmetė Vokietijos vyriausybės kaltinimus. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad tai esą yra tikro karo pradžia, tačiau tolesnės eskalacijos neįvyko.
S. Meisteris vis dėlto pabrėžė, kad išlieka pavojus, jog po Rusijos provokacijos ir atsakomųjų veiksmų padėtis gali tapti nebekontroliuojama.
Jo teigimu, lėktuvas gali būti netyčia numuštas, nors iš pradžių siekta tik priversti jį pakeisti kursą, o tada kita pusė gali imtis atsakomųjų veiksmų. Ekspertas mano, kad Rusija šiuo metu nesiekia tiesioginio karo, tačiau nori provokuoti, kurstyti susiskaldymą ir stiprinti visuomenės nesaugumo jausmą.