„Vos galo negavau“ – taip savo patirtį, kai medicinos pagalbos teko laukti itin ilgai, apibūdino Lietuvos diabeto asociacijos vadovė Vida Augustinienė. Pacientų ir medikų organizacijos įspėja, kad nuo kitų metų dėl planuojamos paslaugų apmokėjimo tvarkos kritinių situacijų gali daugėti.
Daugiau nei 40 metų cukriniu diabetu serganti moteris pasakojo, kad dar šių metų pradžioje, sutrikus virškinimui, į savo polikliniką kreipėsi antrą arba trečią ligos dieną. Ten jai neatliko tyrimų – išdavė siuntimą pas gastroenterologą, tačiau vizito teko laukti pusantro mėnesio. Patekusi pas specialistą ji sulaukė tik vieno tyrimo, o jo rezultato – dar po pusantro mėnesio.
Pagalbą teko rasti privačiai
V. Augustinienė teigė, kad per tą laiką jos būklė smarkiai pablogėjo, todėl pagalbos ji pradėjo ieškoti privačioje klinikoje. Į ją moteris kreipėsi savaitgalį, per Velykas, tačiau, jos teigimu, būtent ten buvo realiai išgelbėta.
Privačioje klinikoje atlikti tyrimai parodė, kad elektrolitų, baltymų ir kitų rodiklių kiekiai buvo gerokai per maži. Taip pat buvo sutrikęs kraujospūdis, o insulino leistis ji negalėjo, nes dėl būklės negalėjo valgyti.
Gydytoja esą įvertino, kad pacientė buvo atsidūrusi ant gyvybės ir mirties ribos, todėl iš pradžių ketinta ją iškart siųsti į ligoninę. Vis dėlto moteriai buvo sulašinti reikalingi tirpalai ir atkurti elektrolitai. Vėliau pradėjus tinti kojoms, iškilus įtarimui dėl galimų inkstų sutrikimų, ji buvo nukreipta į ligoninę.
Tačiau Santaros klinikose V. Augustinienės su privačios klinikos šeimos gydytojo siuntimu esą nepaguldė. Jai nurodyta pirmiausia kreiptis į konsultacinę polikliniką.
Ten, pasak moters, paaiškinta, kad siuntimą į konsultacinę polikliniką turi išduoti Centro poliklinika, o tik tada gydytojai galėtų siųsti ją į ligoninę. V. Augustinienės vertinimu, toks procesas būtų užtrukęs apie tris mėnesius – tiek laiko ji, jos teigimu, nebūtų išgyvenusi.
Galiausiai moteris vėl kreipėsi į privačią kliniką, kurios gydytoja pasirūpino, kad ji patektų į ligoninę. Ten buvo atlikti papildomi tyrimai, skirtos lašinės ir vaistai, turėję padėti atkurti baltymų kiekį.
Pacientų laukimo laikas gali ilgėti
V. Augustinienė pabrėžė, kad svarbiausia – pacientui laiku suteikti pagalbą, nesvarbu, ar ji teikiama valstybinėje, ar privačioje įstaigoje. Ji teigė, kad šįkart už paslaugas privačioje klinikoje teko mokėti pačiai, nes jos nebuvo apmokėtos.
Pacientų asociacijos atstovė ragino sprendimus dėl sveikatos sistemos pirmiausia derinti su gydymo įstaigomis, gydytojų ir pacientų organizacijomis. Jos vertinimu, planai mažinti eiles gali duoti priešingą rezultatą: pacientų srautai būtų nukreipti į viešąjį sektorių, kuris gali neturėti pakankamai pajėgumų, o dalis gydytojų gali rinktis darbą užsienyje.
Medikai baiminasi dėl nuo 2027 metų keisimos tvarkos
Medikų bendruomenėje daug diskusijų kelia nuo 2027 metų planuojamas viršsutartinių paslaugų apmokėjimo modelis. Pagal rengiamą tvarką viešosioms ir privačioms įstaigoms būtų taikomi skirtingi prioritetinių paslaugų sąrašai. Dėl to baiminamasi, kad pacientų eilės gali dar ilgėti, o paslaugos taps mažiau prieinamos.
Numatoma riboti PSDF lėšomis apmokamų paslaugų, kurias galėtų suteikti privačios gydymo įstaigos, skaičių. Išimtis būtų taikoma prioritetinėms paslaugoms, tačiau Valstybinės ligonių kasos projekte privačioms įstaigoms numatytas gerokai trumpesnis tokių paslaugų sąrašas nei viešosioms.
Pacientų ir medikų organizacijos tvirtina, kad prioritetai turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į pacientų poreikius, laukimo trukmę ir galimą pavėluoto gydymo žalą.
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė teigė, kad planuojama pertvarka primena bandymą susilpninti privatų sektorių tikintis, jog gydytojai pereis į viešąjį. Tačiau ji abejojo, ar taip nutiks, ir pabrėžė, kad pacientų srautai į viešąsias įstaigas gali būti nukreipti greičiau, nei jos bus pasirengusios juos priimti.
Siūlo finansavimą sieti su pacientu
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė, pažymėjo, kad jau dabar daliai pacientų tenka laukti specialistų konsultacijų, operacijų ir reabilitacijos. Pasikeitus viršsutartinių paslaugų apmokėjimui, daugiau žmonių gali būti nukreipta į viešąjį sektorių.
Pasak jos, šiuo metu pacientai, kreipdamiesi į kelias privačias ir viešąsias įstaigas, gali pasiskirstyti taip, kad pagalbos sulaukia per du–keturis mėnesius. Jei nuo 2027 metų privačiose įstaigose nebeliks galimybės gauti prioritetinių paslaugų, laukimo laikas gali pailgėti maždaug dvigubai.
Ypač tai galėtų paveikti žmones, kuriems reikalingos kataraktos operacijos, širdies stimuliatorių implantavimas ar sąnarių keitimas. Ilgiau laukiant pacientams tektų daugiau laiko praleisti pirminėje grandyje, o daliai darbingo amžiaus žmonių galėtų užsitęsti nedarbingumas.
J. Dūdienės nuomone, PSDF lėšos turėtų sekti paskui pacientą, kad šis galėtų laiku gauti konsultaciją ir gydymą.
A. Gerliakienė taip pat atkreipė dėmesį, kad įstaigos, neturinčios sutarčių su ligonių kasomis, negali išduoti siuntimo į valstybines įstaigas. Todėl pacientas, pradėjęs gydymą privačiai, negali jo sklandžiai tęsti viešajame sektoriuje – jam tenka grįžti pas šeimos gydytoją dėl naujo siuntimo. LMS atstovė tai vadino pacientų diskriminacija.
Įvardijo šešias galimas pertvarkos rizikas
A. Gerliakienė išskyrė šešias galimas planuojamos pertvarkos grėsmes: ilgesnes eiles, nevienodas sąlygas pacientams, galimą medikų pasitraukimą iš PSDF apmokamų paslaugų, nepakankamus viešojo sektoriaus pajėgumus, infrastruktūros trūkumą ir korupcijos rizikas.
Jos teigimu, vien didesnio finansavimo viešosioms įstaigoms nepakaks. Kartu turėtų būti užtikrinta pakankamai gydytojų ir kito personalo, kabinetų, įrangos bei kitų pajėgumų.
LMS atstovė ragino nemažinti dabar PSDF apmokamų paslaugų apimčių, kol nebus sukurta reali alternatyva ir viešasis sektorius nebus pasirengęs priimti didesnio pacientų skaičiaus.
Medikų bei pacientų organizacijos siūlo daugiau lėšų skirti toms paslaugoms, kurių žmonės laukia ilgiausiai, taip pat papildomai finansuoti specialistų pritraukimą į regionus. Finansavimą, jų nuomone, reikėtų grįsti medicininiais kriterijais: pagalbos skubumu, ligos sunkumu, laukimo žala ir gydymo nauda.
Vienas pagrindinių siūlymų – visoms su VLK sutartis turinčioms gydymo įstaigoms, nepaisant jų nuosavybės formos, nustatyti vieną prioritetinių paslaugų sąrašą. Organizacijos taip pat ragina prieš įsigaliojant naujajai tvarkai viešai įvertinti jos poveikį pacientų srautams, laukimo laikui, įstaigų pajėgumams ir paslaugų prieinamumui regionuose.
L. Kukuraitis tikina, kad eilės neturėtų ilgėti
VLK yra nurodžiusi, kad privačios gydymo įstaigos, turinčios galiojančias sutartis su ligonių kasa, ir toliau galės PSDF lėšomis teikti sutartyse numatytas paslaugas apdraustiems pacientams. Nuo 2027 metų keisis tik viršsutartinių paslaugų apmokėjimo mechanizmas.
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis tvirtino, kad nėra argumentų manyti, jog dėl naujos tvarkos pacientų laukimo eilės ilgės.
Jo teigimu, 2027 metais privačioms gydymo įstaigoms numatomos didesnės sutartys nei 2026 metais, o dalis lėšų bus skirta prioritetinėms paslaugoms. Ministras nurodė, kad viršsutartinės paslaugos sudaro maždaug 15 proc., todėl 2027 metų privačių įstaigų sutartys apskritai turėtų būti didesnės nei 2026 metų.
L. Kukuraitis taip pat sakė, kad didesnė PSDF biudžeto dalis bus skiriama viešosioms paslaugoms, kurių apimtys pastaruoju metu esą mažėjo. Tai, jo teigimu, leis ligoninėms suteikti daugiau paslaugų ir gauti didesnį apmokėjimą.
Ministras tikino, kad viešosios gydymo įstaigos pasirengusios priimti galimai didesnį pacientų srautą. Viešajam sektoriui esą bus visiškai apmokėta 2026 metais faktiškai suteiktų paslaugų apimtis, o prioritetinėms paslaugoms papildomai numatyta iki 10 proc. lėšų.
L. Kukuraitis taip pat atmetė nuogąstavimus, kad dėl pokyčių pacientams taps sunkiau gauti oftalmologų ar neurologų paslaugas. Šie specialistai, pasak jo, yra įtraukti į viešojo sektoriaus prioritetinių paslaugų sąrašą, todėl už jų paslaugas viešosioms įstaigoms bus apmokama daugiau.