Lietuvoje vykdomos mažiausiai penkios prevencinės sveikatos programos, tačiau jose dalyvauja tik maždaug pusė teisę tai daryti turinčių žmonių. Dėl to vis iš naujo kyla diskusijų, ar profilaktiškai sveikatos nesitikrinantiems gyventojams neturėtų būti taikomos tam tikros sankcijos.
Šis klausimas neseniai aptartas Seimo Sveikatos reikalų komitete, svarstant kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.
Jei bausime nesitikrinančius, tektų bausti ir rūkančius
Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius G. Bendorius teigė, kad prievartos priemonių taikymas Lietuvoje nebūtų populiarus, nors teoriškai būtų galima svarstyti, ar sveikata nesirūpinantiems žmonėms paslaugos neturėtų kainuoti daugiau.
Vis dėlto, pasak jo, tokia logika neišvengiamai paliestų ir kitus žalingų įpročių turinčius žmones – rūkančius, vartojančius alkoholį, nesivalančius dantų ar nesportuojančius. Todėl tai esą labiau visos sveikatos politikos filosofinis klausimas, o ne vieno posėdžio tema.
Prevencinėse programose dalyvauja tik apie pusė žmonių
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis pripažino, kad gyventojų aktyvumas per mažas. Jo teigimu, mažas dalyvavimas vėliau lemia didesnes gydymo ir hospitalizavimo išlaidas.
Ministras siūlė atskirai įvertinti, kaip veikia kiekviena programa ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad jomis naudotųsi daugiau žmonių. Jis pabrėžė, kad prevencija yra pigesnė tiek sveikatos, tiek gydymo prasme.
Prezidento patarėja sveikatos klausimais prof. Sonata Jarmalaitė taip pat atkreipė dėmesį į nepakankamą paslaugų prieinamumą. Šiuo metu prevencinėmis paslaugomis pasinaudoja apie 50 proc. gyventojų, kurie turi teisę jas gauti.
Jos teigimu, sveikam žmogui gali atrodyti, kad tokia paslauga nereikalinga, tačiau būtent ankstyva patikra padeda ateityje sumažinti insultų ir infarktų gydymo naštą.
Finansavimo pakanka, tačiau žmonių aktyvumo trūksta
Seimo nariai domėjosi, kiek lėšų prevencinėms programoms numatyta skirti ateinančiais metais ir kaip vertinamas jų efektyvumas.
VLK vadovas nurodė, kad programos finansuojamos pagal poreikį ir lėšų joms netrūksta. 2025 metais prevencinėms programoms skirta 53 mln. eurų, šiais metais planuojama 54 mln. eurų, o kitąmet – daugiau nei 56 mln. eurų.
Pasak G. Bendoriaus, pagal dalyvavimo rodiklius Lietuva dažniausiai yra ties Europos vidurkiu, taip pat ir mamografijos bei gimdos kaklelio vėžio prevencijos srityse. Tačiau Skandinavijos šalyse gyventojų įsitraukimas gerokai didesnis.
Jis pažymėjo, kad dalyvavimas programose svyruoja bangomis: pirmaisiais metais dažniausiai ateina aktyviausi gyventojai, vėliau susidomėjimas sumažėja, o po kurio laiko vėl išauga. VLK vadovo vertinimu, finansavimas šiuo metu nėra pagrindinė problema – daugiau rezervų slypi gyventojų motyvacijoje ir platesnėje sveikatos politikoje.
Siūloma svarstyti ne tik sankcijas, bet ir paskatas
Seimo narė Lina Šukytė-Korsakė klausė, ar stebima, kiek pacientų, kurie kreipiasi į specialistus, prieš tai buvo dalyvavę prevencinėse programose.
Ligonių kasų atstovė Simona Adamkevičiūtė paaiškino, kad toks kokybės rodiklis šiuo metu nėra numatytas. Tačiau pacientas turi teisę gauti specialisto konsultaciją, jei siunčiantis gydytojas mato tam poreikį.
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius siūlė svarstyti finansines paskatas. Jo nuomone, žmonėms, kurie pasinaudoja prevencinėmis paslaugomis, galėtų būti sudaromos geresnės sąlygos nei tiems, kurie jų vengia, tačiau pirmiausia reikėtų sukurti patikimą stebėsenos sistemą.
Krūties vėžio atvejai dažniausiai nustatomi ankstyvose stadijose
Posėdyje taip pat pabrėžta, kad kai kurios prevencinės programos duoda itin gerų rezultatų. Iš penkių programų keturios skirtos vėžio prevencijai.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė teigė, kad ypač daug dėmesio sulaukė krūties vėžio prevencijos programa. Išplėtus amžiaus ribas, tikrintis pradėjo daugiau moterų, taip pat ir jaunesnių.
Dabar 80 proc. visų krūties vėžio atvejų nustatoma pirmoje arba antroje ligos stadijoje. Tokių rezultatų kol kas nepavyko pasiekti gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio prevencijos srityse, nes šios temos esą labiau stigmatizuotos.
VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus vedėja Žydrūnė Baigienė pristatė planuojamus gimdos kaklelio vėžio prevencijos pakeitimus. Žmogaus papilomos viruso tyrimą iš skystos terpės ketinama atlikti visų amžiaus grupių moterims.
Anksčiau jaunesnėms moterims dažniau būdavo atliekamas tepinėlis, o vyresnėms – skystos terpės tyrimas dėl žmogaus papilomos viruso. Nauja tvarka būtų suvienodinta pagal pasaulines rekomendacijas.
Elektroniniai kvietimai neretai nukeliauja į šlamšto aplanką
Diskusijoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad kvietimai dalyvauti prevencinėse programose ne visada pasiekia gyventojus. Dalis elektroninių laiškų patenka į šlamšto aplanką.
Laimutis Paškevičius teigė, kad Europos Sąjungos šalių patirtis rodo: efektyviausiai pacientus pasiekia šeimos gydytojų komandos, registratoriai ir asistentai, kurie žmonėms paskambina bei asmeniškai paskatina atvykti.
Vis dėlto Sonata Jarmalaitė pabrėžė, kad moksliniai įrodymai rodo centralizuotų prevencinių programų veiksmingumą. Pasak jos, svarbus ne tik valdymo, bet ir mokslinio pagrindimo centralizavimas bei nuoseklus programų koordinavimas.
Profesorė taip pat teigė, kad Lietuvai reikalingos plaučių ir skrandžio vėžio prevencijos programos. G. Bendorius patvirtino, jog plaučių vėžio prevencijos plėtra buvo svarstyta, tačiau procesas įstrigo. Kol kas nėra tvirtų europinių rekomendacijų, o specialistai dar diskutuoja, kokį metodą pasirinkti ir kaip tiksliai apibrėžti rizikos grupes.
Taip pat planuojama rinkti daugiau informacijos apie gyventojų požiūrį. Šiuo metu trūksta duomenų, kodėl žmonės nedalyvauja prevencinėse programose, todėl jų atsakymai galėtų padėti tiksliau parinkti priemones šiai problemai spręsti.