Atlyginimai Lietuvoje tebėra sparčiai augantys, tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas abejoja, ar toks tempas išliks ir ateinančiais metais.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje, neįskaičiuojant individualiųjų įmonių, siekė 2628,2 euro prieš mokesčius ir 1594,9 euro po mokesčių. Per metus šie rodikliai padidėjo atitinkamai 10,1 ir 9,1 proc.
Vidutinis atlyginimas slepia didelį regionų atotrūkį
Šalies vidurkis nereiškia, kad kiekvienas darbuotojas gauna beveik 1595 eurus į rankas. Pajamos skiriasi priklausomai nuo gyvenamosios vietos, profesijos, veiklos srities ir darbdavio.
Sostinės regione vidutinis atlyginimas po mokesčių sudarė 1742,2 euro, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 1492,2 euro. Tarp šių regionų susidarė 250 eurų mėnesinis skirtumas.
Dar ryškesnė padėtis matoma lyginant savivaldybes. Vilniaus mieste vidutinė alga siekė 1794,8 euro, o Zarasų rajone – 1246,5 euro. Skirtumas sudarė daugiau kaip 548 eurus per mėnesį, arba beveik 6,6 tūkst. eurų per metus.
Šie duomenys nereiškia, kad kiekvienas Vilniaus gyventojas uždirba daugiau nei kiekvienas Zarasų rajono žmogus. Vis dėlto jie aiškiai parodo, kaip skirtingai atlyginimai pasiskirsto įvairiose Lietuvos vietovėse.
Pastarojo dešimtmečio rezultatą pakartoti bus sudėtinga
Prieš investuotojų konferenciją „Financial Freedom Forum“ vykusiame vebinare apie artimiausių penkerių metų ekonomikos tendencijas M. Dubnikovas buvo paklaustas, ar atlyginimai ir toliau didės tokiu pat greičiu.
Ekonomistas teigė nenorintis tikėti stagnacija, nes Lietuva, jo vertinimu, Europos Sąjungos kontekste geba judėti greitai ir neprognozuojamai. Tačiau jis pabrėžė abejojantis ne tuo, ar atlyginimai apskritai augs, o tuo, kokį augimo tempą pavyks išlaikyti.
2016 metų antrąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis po mokesčių siekė apie 601 eurą, o dabar sudaro beveik 1595 eurus. Nominaliai atlyginimas per šį laikotarpį padidėjo daugiau nei 2,5 karto. Kita vertus, kartu augo ir kainos, todėl svarbu vertinti ne tik gaunamą sumą, bet ir tai, kiek už ją galima įsigyti.
Augimas tęsis, tačiau prognozuojamas lėtėjimas
Lietuvos banko prognozė taip pat rodo, kad atlyginimų didėjimo tempas turėtų mažėti. Skaičiuojama, jog 2026 metais vidutinis darbo užmokestis išaugs 9,4 proc., 2027 metais – 7,6 proc., o 2028 metais – 7 proc.
Tai yra visos šalies vidurkio prognozė, todėl ji nereiškia, kad kiekvieno darbuotojo alga kitąmet padidės 7,6 proc. Vienų žmonių pajamos gali augti sparčiau, kitų – lėčiau, o dalies darbuotojų atlyginimas gali visai nepasikeisti.
Vis dėlto prognozuojama, kad algos kils greičiau nei kainos. Lietuvos bankas numato, jog vidutinė metinė infliacija 2026 metais sieks 5,1 proc., 2027 metais – 3,1 proc., o 2028 metais – 2,6 proc. Jei šie skaičiavimai pasitvirtins, vidutinė gyventojų perkamoji galia turėtų toliau didėti.
M. Dubnikovas teigė abejojantis, ar Lietuva sugebės pakartoti pastarojo dešimtmečio rezultatą, nes pagal perkamąją galią ir perkamosios galios pariteto (PPP) rodiklius šalis jau yra priartėjusi prie Europos Sąjungos vidurkio.
Ilgalaikiam algų augimui reikės didesnio našumo
Perkamoji galia apibūdina prekių ir paslaugų kiekį, kurį žmogus gali įsigyti už savo pajamas. Naujausiais, 2025 metų, Eurostato duomenimis, Lietuvos ekonominis lygis, įvertinus kainų skirtumus, sudarė 87 proc. ES vidurkio. Šis rodiklis neatspindi vidutinio atlyginimo – jis naudojamas bendram šalių ekonominiam lygiui palyginti.
Ekonomistas pabrėžė, kad tolesniam proveržiui reikalingas kokybinis šuolis. Vien atlyginimų didinimo nepakaks: kad pajamos galėtų ilgą laiką sparčiai augti, įmonės turės daugiau uždirbti, didinti darbo našumą, diegti technologijas ir kurti didesnės vertės prekes bei paslaugas.
M. Dubnikovas teigė tikintis tolesniu Lietuvos augimu, tačiau abejojo, ar pavyks išlaikyti tokį greitį, koks buvo pastarąjį dešimtmetį. Anot jo, jei tai pavyktų, būtų galima kalbėti apie dar vieną stebuklą.