Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius teigia, kad jo partijos atstovų paramos 2027 metų valstybės biudžeto projektui kol kas negali patvirtinti. Politikas pabrėžia, jog dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis Lietuva negali likti be patvirtinto biudžeto, tačiau Vyriausybė, jo vertinimu, turėtų aktyviau mažinti planuojamą valdžios sektoriaus deficitą.
Trečiadienį „Žinių radijui“ V. Sinkevičius sakė, kad demokratai supranta valstybės atsakomybę ir būtinybę turėti biudžetą, ypač susiduriant su hibridinėmis grėsmėmis. Vis dėlto jis pabrėžė, kad vien dėl to partija dar nėra pasirengusi pažadėti savo balsų už projektą.
Politiko teigimu, biudžeto pristatymo metu kol kas nebuvo parodyta pakankamai pastangų mažinti deficitą, todėl sprendimas dėl paramos dar nėra priimtas.
V. Sinkevičius nurodė, kad dalį deficito lemia didėjantys viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai ir kitos indeksuojamos išlaidos. Jo teigimu, maždaug du trečdalius deficito sudaro būtent indeksavimas, įskaitant kritinių profesijų atstovų – mokytojų, kultūros darbuotojų, pareigūnų ir valstybės tarnautojų – atlyginimus.
Tačiau didesnis finansavimas, pasak Demokratų sąjungos lyderio, turėtų būti lydimas viešojo administravimo sistemos peržiūros. Jis teigė pasigendantis sprendimų įvertinti, ar valstybės institucijų struktūra veikia efektyviai ir ar skirtingos įstaigos neatlieka tų pačių funkcijų.
V. Sinkevičius taip pat iškėlė klausimą, ar ministerijoms pavaldžių agentūrų yra tiek daug, kiek jų iš tiesų reikia, ir ar jų funkcijos nesidubliuoja. Anot jo, būtinybė peržiūrėti valstybės aparatą buvo vienas iš demokratų akcentų jiems jungiantis į koaliciją.
Kartu politikas patvirtino, kad demokratai remia kitų metų biudžete numatytą Šeimos paketą, skirtą didesnei paramai vaikų auginančioms šeimoms.
Deficitas siektų 3,8 proc. BVP
Kaip skelbė ELTA, antradienį Seimui pristatytame 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas sudarys 3,8 proc. BVP, o valstybės skola sieks 48,2 proc. BVP.
Projektą dabar nagrinės Seimo komitetai. Į posėdžių salę jis turėtų sugrįžti du kartus: pirmasis svarstymas numatytas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.
Finansų ministras anksčiau yra teigęs, kad Lietuva nebūtų vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kitąmet viršysianti 3 proc. BVP deficito ribą. Jo vertinimu, ją gali viršyti apie 12 Bendrijos šalių, o vidutinis euro zonos deficitas turėtų sudaryti 3,6 proc. BVP.
2027 metų biudžeto projekte krašto apsaugai siūloma skirti daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP.
Planuojama, kad kitąmet valstybės biudžeto pajamos sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos sudarys 27,9 mlrd. eurų.