Rugsėjį apie reikšmingus grupinius atleidimus paskelbė dvi informacijos ir ryšių sektoriaus įmonės. Vokietijos bankininkystės debesijos platformos „Mambu“ padalinys Lietuvoje ketina atsisveikinti su 35 darbuotojais – tai sudaro 43 proc. visos komandos. Švedijos „Intrum Holding“ valdoma „Intrum Global Business Services“ planuoja atleisti 76 žmones, arba 57 proc. įmonės darbuotojų. Užimtumo tarnybos statistika rodo, kad grupinių atleidimų šiame sektoriuje daugėja.
„Mambu“ komandą mažina įgyvendindama visos įmonių grupės strategiją. Darbo neteks po 12 programinės įrangos kūrėjų ir duomenų bazių bei tinklų specialistų. Taip pat numatoma atleisti šešis informacinių ir ryšių technologijų paslaugų padalinių vadovus.
Planuojama, kad darbuotojai įmonę paliks laikotarpiu nuo rugsėjo 14 iki gruodžio 10 dienos. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje „Mambu“ dirba 81 žmogus.
„Intrum Global Business Services“ darbuotojų skaičių mažina dėl susitraukusios teikiamų paslaugų apimties. Iš 133 darbuotojų bendrovė ketina atleisti 76. Didžiausią dalį iš jų – 74 žmones – sudaro duomenų administravimo specialistai ir komandų vadovai.
Jų darbo sutartys turėtų būti nutrauktos nuo rugsėjo 30 dienos iki kitų metų sausio 15-osios.
Grupinių atleidimų sektoriuje daugėja
Užimtumo tarnyba skelbia, kad iki rugsėjo 15 dienos šiemet informacijos ir ryšių sektoriuje gauta 10 pranešimų apie grupinius atleidimus. Juose nurodyta, kad gali būti atleista 370 darbuotojų.
2025 metų tuo pačiu laikotarpiu buvo užregistruoti 8 tokie atvejai, apėmę 260 žmonių. 2024 metų sausį–rugsėjį gauti 3 pranešimai dėl 124 darbuotojų atleidimo.
Šiemet šiam sektoriui teko 14,5 proc. visų Lietuvoje užregistruotų grupinių atleidimų ir 12,5 proc. visų apie atleidimą įspėtų darbuotojų.
Be to, per pirmuosius devynis metų mėnesius užregistruota tiek pat grupinių atleidimų, kiek per visus 2025 metus. Pernai iš viso buvo 10 tokių atvejų, apėmusių 320 darbuotojų.
Vis dėlto atleidžiamų žmonių skaičius kasmet didėja ne nuosekliai. Pavyzdžiui, 2024 metais buvo registruoti 6 grupiniai atleidimai, tačiau jie palietė net 431 darbuotoją.
Darbo ieško 2,6 tūkst. IT specialistų
Rugsėjo pradžioje Užimtumo tarnyboje buvo registruota 2,6 tūkst. IT specialisto darbo ieškančių žmonių – 200 daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
Vis dėlto tik maždaug 800 jų anksčiau dirbo informacijos ir ryšių sektoriuje. Kiti atėjo iš kitų veiklos sričių, persikvalifikuoja, anksčiau nebūtinai dirbo IT specialistais arba užsiėmė savarankiška veikla.
Per metus labiausiai išaugo programinės įrangos kūrėjo darbo ieškančių žmonių skaičius – jų padaugėjo 77. Sistemų analitiko darbo ieškančių asmenų padaugėjo 44, sistemų administratoriaus – 42, o programinės įrangos testuotojo – 27.
Vidutinė registruoto nedarbo trukmė tarp IT specialistų siekia 6,5 mėnesio, tai yra savaite trumpiau nei prieš metus.
Šiemet laisvas darbo vietas IT specialistams Užimtumo tarnybos portale skelbė 129 darbdaviai. Pernai tuo pačiu metu jų buvo 150. Tačiau tarnyba atkreipia dėmesį, kad įmonės tokių darbuotojų dažnai ieško kitais būdais: per „LinkedIn“, rekomendacijas, tiesioginę specialistų paiešką, universitetus ir IT bendruomenes.
Užimtumo tarnybos vertinimu, „Mambu“ ir „Intrum Global Business Services“ sprendimai yra reikšmingi, tačiau jų nepakanka teigti, kad Lietuvoje prasidėjo masinis IT darbuotojų atleidimas.
Įmonių sprendimus gali lemti skirtingos aplinkybės – veiklos organizavimo pokyčiai, mažesnė paslaugų paklausa, sąnaudų optimizavimas ar kiti verslo sprendimai.
Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad informacijos ir ryšių sektoriuje dirbančių žmonių sumažėjo. Pastaruoju metu kas mėnesį atleidžiama šiek tiek daugiau darbuotojų, nei priimama. Nors atlyginimai šiame sektoriuje tebėra didžiausi, jų augimas sulėtėjo.
Tačiau ryškaus bedarbių IT specialistų skaičiaus šuolio kol kas nematyti. Tai rodo, kad sektorius vėsta, bet apie visuotinę atleidimų bangą kalbėti dar per anksti.
Darbdaviams atsivėrė didesnis kandidatų pasirinkimas
Technologinių atrankų bendrovės „Peoplelink“ padalinio vadovė Dovilė Baltramiejūnaitė sako, kad dabartinę IT darbo rinką vienu vertinimu apibūdinti sudėtinga.
Bendras naujų pozicijų skaičius sumažėjo, tačiau specialistų padėtis priklauso nuo konkrečios srities.
Pasak jos, rinkoje nebėra tokio darbuotojų trūkumo, kokį prieš kelerius metus lėmė spartus technologijų įmonių augimas. Dabar naujas žmogus dažniau ieškomas tam, kad pakeistų išėjusį darbuotoją arba papildytų komandą konkrečiais gebėjimais.
Jeigu pozicija nėra labai siaura ar susijusi su specifine technologija, ją šiandien užpildyti lengviau nei per pandeminį IT rinkos pakilimą. D. Baltramiejūnaitė palygino, kad tuomet net keli kandidatai, sutikę kalbėtis apie programuotojo darbą, buvo geras rezultatas, o dabar potencialių kandidatų ratas gerokai platesnis.
Vis dėlto aukštos kvalifikacijos ir labai specifinių kompetencijų specialistų padėtis kitokia. Stiprūs darbuotojai dažnai yra pasyvūs kandidatai, aktyviai naujo darbo neieškantys, todėl įmonės dėl jų vis dar konkuruoja.
Paklausūs išlieka žmonės, kuriems reikia gilaus technologinio išmanymo, gebėjimo rasti nestandartinius sprendimus ir kurti naujus produktus.
Sunkiau gali būti sistemų administravimo ar pasikartojančias užduotis atliekantiems specialistams, nes dalį tokio darbo vis geriau perima dirbtinio intelekto įrankiai.
„Peoplelink“ praktikoje paklausūs tebėra vyresnieji tinklų inžinieriai, duomenų inžinieriai, įterptinių sistemų programuotojai ir kitų nišinių technologijų specialistai.
Daugiau iššūkių ieškodami darbo gali patirti UI ir UX dizaineriai bei „front-end“ programuotojai. Pasak D. Baltramiejūnaitės, tai nereiškia, kad jų profesijos paprastos ar kad šiuos specialistus lengva pakeisti. Tiesiog istoriškai rinkoje jų yra daugiau, todėl sumažėjus laisvų IT pozicijų skaičiui konkurencija dėl vienos vietos sustiprėjo.
Pašnekovė negalėjo įvardyti vieno vidutinio laikotarpio, per kurį IT darbuotojas dabar randa naują darbą. Paieškos trukmę lemia žmogaus patirtis, kompetencijos ir pasirinkta technologinė specializacija.
Darbo paieškai ypač svarbu, kiek turimos žinios atitinka dabartinį rinkos poreikį. Net patyrusiam specialistui procesas gali užsitęsti, jei jo srities paklausa nedidelė. Tuo metu retų ir paklausių kompetencijų turintis žmogus darbą gali rasti gerokai greičiau.
Bendra kryptis, anot „Peoplelink“ atstovės, aiški: technologijų sektoriuje darbo pasiūlymų yra mažiau nei jo augimo laikotarpiu. Todėl kai kuriems žmonėms naujo darbo tenka ieškoti ilgiau, o įmonės gali atidžiau rinktis darbuotojus.
IT rinka tapo gerokai selektyvesnė. Nors kai kurių sričių specialistų pasiūla atrodo didelė, aukštos kvalifikacijos ir specifinių technologijų darbuotojų trūkumas išlieka.
Atleidimai savaime nerodo viso sektoriaus nuosmukio
„Infobalt“ vadovas Simonas Černiauskas teigia, kad pasikartojančių procesų automatizavimas IT intensyviai naudojančiose srityse nėra naujiena. Tačiau dirbtinis intelektas automatizavimo ribas dar labiau išplečia.
DI gali padėti atlikti užduotis, kurioms anksčiau reikėjo daugiau žmogaus darbo, pavyzdžiui, kurti tekstus, analizuoti informaciją ar rašyti programinį kodą.
Jo poveikis ypač matomas programinės įrangos kūrimo srityje: įrankiai leidžia greičiau atlikti standartines ir pasikartojančias programavimo užduotis. Tačiau spartesnis kodo rašymas nereiškia, kad tiek pat sutrumpėja visas produkto kūrimo procesas. Vis dar būtina suprasti kliento problemą, suprojektuoti sistemą, patikrinti kokybę ir pasirūpinti saugumu.
DI jau gali atlikti reikšmingą dalį tradicinių pradinio lygio specialistų užduočių, todėl kai kurios IT įmonės perskirsto darbus ir didesnę jų dalį patiki tokiems įrankiams. Daugiau dėmesio skiriama sugeneruoto kodo peržiūrai, kokybės ir saugumo užtikrinimui – funkcijoms, kurioms dažniausiai reikia daugiau patirties. Panašūs pokyčiai vyksta rinkodaros, klientų aptarnavimo ir kitose srityse.
Dėl to dalis įmonių samdo atsargiau ir iš naujo vertina komandų sudėtį. Tačiau S. Černiauskas pabrėžia, kad visų atleidimų negalima paaiškinti vien DI poveikiu. Priežastys gali būti klientų paklausos pokyčiai, vidinių procesų efektyvinimas arba tarptautinės įmonių grupės sprendimas perskirstyti veiklą.
Dabartinė situacija skiriasi nuo 2021–2022 metų, kai auganti skaitmeninių paslaugų paklausa skatino sparčią IT komandų plėtrą. Šiandien įmonės atidžiau vertina būsimus užsakymus, darbuotojų užimtumą ir veiklos efektyvumą.
Jei užsakymų nepakanka visai komandai arba tą patį darbą gali atlikti mažiau žmonių, peržiūrimi samdymo planai, o kai kuriose įmonėse – ir darbuotojų skaičius.
Vis dėlto pavieniai įmonių sprendimai dar nesudaro pagrindo teigti, kad traukiasi visas Lietuvos technologijų sektorius. Tarptautinės bendrovės sprendimus priima vertindamos visos grupės veiklą, todėl konkretaus padalinio pertvarka nebūtinai reiškia, kad mažėja Lietuvos konkurencingumas.
Vieni verslai komandas mažina, kiti tuo pat metu ieško specifinių gebėjimų. Todėl svarbu vertinti ne tik bendrą darbo vietų skaičių, bet ir tai, kokios pozicijos kuriamos bei kokią pridėtinę vertę jos sukuria.
Didžiausias paklausos kritimas, pasak S. Černiausko, juntamas tarp pradedančiųjų programuotojų ir specialistų, atliekančių paprastesnes, pasikartojančias užduotis. Tačiau tai nereiškia, kad programavimo žinios tampa nereikalingos – keičiasi darbdavių ieškomų kompetencijų derinys.
Rinkoje tebėra paklausūs specialistai, galintys kurti ir diegti DI sprendimus, dirbti su duomenimis, rūpintis kibernetiniu saugumu ir projektuoti sudėtingas sistemas. Taip pat reikalingos „DevOps“, platformų inžinerijos bei įterptinių sistemų programavimo kompetencijos. Vis labiau vertinamas gebėjimas prisiimti atsakomybę už visą sprendimą – nuo problemos išgryninimo iki patikimai veikiančios sistemos.