Kelių tiesimo ir remonto bendrovė „Kamesta“ nebegalės atnaujinti teismuose išnagrinėto ginčo dėl 1,3 mln. eurų kompensacijos, kurios ji reikalavo iš Kauno savivaldybės už Aleksoto tilto kairiojo prietilčio statybą ir priežiūrą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) rugsėjo 29 dieną atsisakė priimti bendrovės skundą dėl proceso atnaujinimo.
Teismo atrankos kolegija nurodė, kad kasaciniame skunde neįrodyta, jog ankstesni teismai netinkamai aiškino ar taikė nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo lemti neteisėto sprendimo priėmimą.
2024 metų liepą „Kamestos“ skundą atmetė Kauno apygardos teismas. Vėliau bendrovei nepalankią išvadą priėmė ir Lietuvos apeliacinis teismas.
„Kamesta“ Aleksoto tilto kairiojo prietilčio statybos ir priežiūros konkursą laimėjo dar 2005 metais. Pagal koncesijos sutartį Kauno savivaldybė įsipareigojo 25 metus kasmet mokėti įmonei po 724 tūkst. eurų, o ši turėjo atlikti statybos darbus ir rūpintis teritorijos priežiūra. Vis dėlto savivaldybė, sumokėjusi beveik 2 mln. eurų avansą, sutartį nutraukė 2009 metais.
Ginčas kilo dėl 0,4 kilometro ilgio Veiverių gatvės ruožo, kurį įrengė „Kamesta“. Bendrovė teigė, kad statybos atliktos pagal savivaldybės projektą, todėl jai turėtų būti sumokėtas 1,27 mln. eurų koncesijos mokestis už šia atkarpa važiavusius automobilius. Savivaldybė laikėsi pozicijos, kad ruožas įmonei nebuvo perduotas ir nepateko į koncesijos sutartį.
Kauno apygardos teismas įmonės skundą atmetė remdamasis anksčiau įsiteisėjusiu sprendimu, kad ši atkarpa nepriklauso Aleksoto tilto kairiajam prietilčiui. Todėl „Kamesta“ neturėjo teisės mokestį skaičiuoti pagal sankryžoje įrengtų daviklių duomenis. Tokį sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas priėmė 2022 metais.
BNS skelbė, kad „Kamesta“ anksčiau teismuose ginčijosi ne tik dėl atlygio už įrengtą Veiverių gatvės ruožą, bet ir dėl Kauno savivaldybės vienašališkai nutrauktos koncesijos sutarties.
2021 metų balandį Kauno apygardos teismas buvo priėmęs bendrovei iš dalies palankų sprendimą: iš prašytų 9,98 mln. eurų jai priteista 138,8 tūkst. eurų kompensacija. Tačiau 2022 metų kovą Lietuvos apeliacinis teismas šį sprendimą pakeitė ir iš „Kamestos“ priteisė beveik 36 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
Bendrovė teigė, kad dėl nutrauktos sutarties ir negauto mokesčio už Veiverių gatvėje įrengtą ruožą savivaldybė jai skolinga 9,98 mln. eurų negautų pajamų bei nuostolių. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad sutartis buvo nutraukta dėl savivaldybės kaltės ir įmonė turi teisę reikalauti negautų pajamų, tačiau dėl savivaldybės permokos kompensacija turėtų būti gerokai mažesnė.
Vėliau „Kamesta“ patikslino ieškinį ir, skųsdama šį sprendimą, siekė, kad už nutrauktą koncesijos sutartį savivaldybė jai sumokėtų 1,4 mln. eurų.
Šalių konfliktas tęsėsi ne vienerius metus. 2012 metais jos pasirašė taikos sutartį: pagal ją Kauno valdžia per pusmetį turėjo sumokėti „Kamestai“ 3,77 mln. eurų, o bendrovė – tęsti darbus.
2016 metų pradžioje savivaldybė koncesijos sutartį dar kartą nutraukė, teigdama, kad „Kamesta“ pažeidė esmines jos sąlygas.
2018 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad Kauno valdžia sutartį nutraukė neteisėtai.