Vyriausybei pasiūlius kitąmet keliams ir tiltams skirti 66 mln. eurų mažiau nei šiemet, savivalda ir kelių sektoriaus atstovai tokį sprendimą vadina šokiruojančiu. Jie ragina atkurti pernai, pradėjus veikti Valstybiniam kelių fondui, sumažintą Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimą.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis atkreipia dėmesį, kad keliams skiriamos lėšos mažinamos tuo metu, kai brangsta jų tiesimui reikalingos medžiagos.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko prognozuoja, kad dėl tokio finansavimo keliai ir toliau sparčiai dėvėsis, o jų remontas bus atidėliojamas. Jis taip pat pakartojo siūlymą visus degalų akcizo surinkimus skirti keliams.
A. Klišonis BNS penktadienį teigė, kad pateikti skaičiai nėra džiuginantys, ypač įvertinus bendrą kainų augimą ir beveik dvigubai pabrangusį bitumą. Jo vertinimu, gyventojai už tokį valstybės biudžetą nebus dėkingi.
Š. Frolenko mažėjantį finansavimą pavadino labai bloga žinia visiems kelių naudotojams. Jis perspėjo, kad kelių būklė negerės, kelionės užtruks ilgiau, padidės degalų sąnaudos ir išlaidos automobilių remontui.
Jo teigimu, šiuo metu 40 proc. kelių neatitinka jiems keliamų būklės reikalavimų ir laikomi blogais. Asociacijos vadovas mano, kad skiriant tokį finansavimą ši dalis tik didės.
Vyriausybės Seimui pateiktame kitų metų biudžeto projekte keliams numatyta 749,3 mln. eurų. Tai yra 66,2 mln. eurų mažiau nei šiemet suplanuoti 815,5 mln. eurų.
Ministras aiškina, kodėl bendras finansavimas mažėja
Susisiekimo ministras Juras Taminskas penktadienį nurodė, kad bendrą keliams skiriamą sumą mažina sumažėjęs Europos Sąjungos finansavimas. Kartu jis pabrėžė, kad nacionalinis finansavimas didėja 62 mln. eurų.
Numatoma, kad Kelių fondas išaugs iki 240 mln. eurų. Tikimasi, jog 110 mln. eurų į jį bus surinkta iš įsigaliosiančios elektroninės kelių rinkliavos sunkiajam transportui. Dar 25–36 mln. eurų turėtų sudaryti vežėjų grąžinti anksčiau nesumokėti mokesčiai už užsienyje atliktą techninę priežiūrą.
Ragina didinti KPPP ir jai skirti degalų akcizų pajamas
Pagal Vyriausybės pasiūlymą 2027 metų KPPP biudžetas siektų 436 mln. eurų. Tai tik 0,6 mln. eurų mažiau nei šiemet numatyti 436,6 mln. eurų.
Š. Frolenko vertinimu, tokios sumos nepakanka. Jis ragina KPPP finansavimą grąžinti į ankstesnį, prieš Kelių fondo įsteigimą buvusį 540 mln. eurų lygį.
Asociacijos vadovas teigė, kad Kelių fondas ir KPPP yra vienintelis tvarus kelių finansavimo pagrindas. Europos lėšos, jo manymu, yra naudingos, tačiau jos tik papildo, o ne užtikrina bazinį finansavimą.
A. Klišonis taip pat pabrėžė, kad kelių būklė nepagerės, kol KPPP nebus skiriama daugiau pinigų.
Jis atkreipė dėmesį, kad dėl sumažėjusio KPPP finansavimo labiausiai nukenčia savivaldybės, kuriose nėra karinių objektų, pavyzdžiui, poligonų. Tokios savivaldybės turi gerokai mažiau galimybių pasinaudoti investicijomis į karinį mobilumą. Pasak A. Klišonio, per metus atnaujinama apie 1,5 proc. Lietuvos kelių, tačiau toks tempas nėra pakankamas.
Š. Frolenko tvirtino, kad veiksmingiausias būdas gerinti kelių būklę – jiems skirti pajamas iš degalų akcizų. Jo teigimu, svarbu vertinti, kiek valstybė surenka iš automobilių degalų akcizo ir kokią šios sumos dalį grąžina keliams.
J. Taminskas penktadienį pabrėžė, kad mažėjantis bendras finansavimas neturėtų paveikti jau pradėtų ar kitais metais suplanuotų projektų – ministras tikino, kad jiems lėšų pakaks.
Galutinė 2027 metų kelių finansavimo suma paaiškės Seimui patvirtinus kitų metų valstybės biudžetą.