Kaip ir kasmet, spalio pabaigoje prasideda tamsesnis metų laikotarpis. Spalio 25-ąją laikrodžius pasuksime valanda atgal, todėl vakarai taps tamsesni anksčiau, o dienos – trumpesnės. Ši sistema atsirado dar Pirmojo pasaulinio karo metais, kai buvo siekiama taupyti energijos išteklius. Tačiau šiandien kyla klausimas, ar trumpesnė šviesioji paros dalis vis dar padeda mažinti išlaidas.
Anksčiau temstant, namuose anksčiau įjungiame šviesas ir keičiame kitus kasdienius įpročius, kuriems reikia elektros. Todėl galima manyti, kad persukus laikrodžius ne visada pavyksta sutaupyti – kai kuriais atvejais elektros sunaudojama net daugiau.
Tiksli suma priklauso nuo kiekvieno namų ūkio vartojimo, tačiau verta paskaičiuoti, kiek gali atsieiti viena papildoma tamsos valanda.
Kiek kainuoja papildoma apšvietimo valanda?
Skaičiavimas nesudėtingas: lemputės galią reikia padauginti iš jos veikimo trukmės ir elektros tarifo. Pavyzdžiui, 10 W LED lemputė per valandą sunaudoja 0,01 kWh elektros energijos. Jei ji įjungta viena valanda ilgiau, būtent tiek padidėja ir suvartojimas.
„Enefit“ komunikacijos partneris Tadas Vaitelė teigia, kad žmonės dažnai šviesą laiko vienu svarbiausių elektros sąnaudų šaltinių, nors šiuolaikinės LED lemputės sunaudoja palyginti mažai energijos. Galutinį skirtumą labiau lemia naudojamų šviestuvų skaičius, jų galingumas ir tai, kiek laiko jie paliekami įjungti. Vis dėlto vien dėl papildomo apšvietimo valandos namų ūkio išlaidos neturėtų smarkiai išaugti.
Įsivaizduokime dviejų kambarių butą, kuriame kiekviename kambaryje yra po keturias lemputes, o dar po keturias – tualete ir virtuvėje. Iš viso tai sudaro 16 lempučių. Per valandą jos kartu sunaudoja 0,18 kWh elektros energijos, o per mėnesį – 5,58 kWh.
Jei pasirinktame su birža susietame elektros tiekimo plane kilovatvalandė kainuoja tiek, kiek kainavo rugsėjį – 26,62 ct/kWh, įskaičiuojant PVM ir kitas kainos dalis, viena papildoma apšvietimo valanda per mėnesį tokiam būstui kainuotų 1,49 Eur.
T. Vaitelės vertinimu, net įtraukus kitus buities prietaisus, kuriuos dėl pasikeitusio dienos ritmo galime naudoti ilgiau, elektros išlaidų padidėjimas neturėtų būti reikšmingas. Kita vertus, tai nereiškia, kad persukus laiką automatiškai sutaupoma, tačiau kalbėti apie drastiškai išaugsiančias sąskaitas pagrindo nėra.
Didesnės taupymo galimybės – ne prie jungiklio
Namų elektros sąnaudas lemia ne vien apšvietimas. Įtakos turi buitinė technika, šildymo ir vėsinimo įrenginiai, karšto vandens ruošimas, elektromobilio įkrovimas ir kiti poreikiai. Todėl norint sumažinti sąskaitą svarbu ne tik nustatyti, kurie prietaisai sunaudoja daugiausia energijos, bet ir įvertinti, kada juos naudoti palankiausia.
T. Vaitelė ragina atskirti įpročius, kurie iš tiesų turi didelę įtaką sąskaitai, nuo tų, kurių poveikis nedidelis. LED apšvietimas jau yra efektyvus sprendimas, o daugiau sutaupyti galima racionaliai naudojant tinkamai pasirinktą buitinę techniką.
Pasak „Enefit“ atstovo, klientai, turintys su birža susietą elektros tiekimo planą, gali mažinti išlaidas pasirinkdami pigesnius elektros kainos intervalus. Pavyzdžiui, spalio 6 d. biržoje beveik pusę dienos elektra kainavo neigiamai. Išnaudojus tokius laikotarpius, dėl laikrodžių persukimo atsirandantis papildomas vartojimas tampa mažiau aktualus.
Jei skalbyklę ar indaplovę galima paleisti kitu metu ir tai nesukelia nepatogumų, prieš įjungiant verta patikrinti tuo metu galiojančią elektros kainą.
Laiko keitimo tradicija išliko nuo Pirmojo pasaulinio karo
Vasaros ir žiemos laiko sistema Europoje pradėta taikyti Pirmojo pasaulinio karo metais. Valstybės tuomet ieškojo būdų taupyti anglį ir kitus energijos išteklius, o ilgesnis šviesusis paros metas vakare turėjo sumažinti dirbtinio apšvietimo poreikį.
Nors per šimtmetį pasikeitė gyvenimo būdas ir elektros vartojimo struktūra, šios tvarkos vis dar laikosi visos Europos Sąjungos šalys.
T. Vaitelės teigimu, šiandien elektros sąnaudas lemia gerokai daugiau veiksnių nei vien šviesos įjungimo laikas. Nors rudenį šviesą įjungiame anksčiau, tai savaime nereiškia reikšmingai didesnių viso namų ūkio kaštų. Daugiau dėmesio verta skirti kasdieniams įpročiams, kurie sąskaitą gali paveikti labiau: laikrodžius persukame du kartus per metus, o elektros vartojimą sumaniau galime planuoti kiekvieną dieną.