Lietuvoje kol kas nėra atskiro ir aiškaus vandenilio rinkos reguliavimo, todėl Seimas pradėjo svarstyti Energetikos ministerijos parengtus siūlymus. Jais nacionalinėje teisėje būtų nustatyta žaliojo vandenilio gamybos, perdavimo, tiekimo ir skirstymo tvarka.
Antradienį parlamentas po pateikimo pritarė specialaus Vandenilio įstatymo projektui. Taip pat numatoma keisti Energetikos ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymus.
Energetikos ministras Lukas Savickas teigė, kad projektu siekiama sukurti teisinį pagrindą vandenilio sektoriui Lietuvoje. Pasak jo, tai leistų saugiai plėtoti infrastruktūrą, skatintų žaliojo vandenilio gamybą, pramonės dekarbonizaciją ir šalies įsiliejimą į būsimą Europos vandenilio rinką.
Šiuo metu galiojantys teisės aktai vandenilio rinkos nelaiko atskira energetikos sektoriaus dalimi ir jos nereglamentuoja.
Priėmus siūlomus pakeitimus, Lietuva į nacionalinę teisę perkeltų Europos Sąjungos direktyvą, nustatančią bendras vandenilio rinkos taisykles. Vandenilio rinka būtų kuriama panašiai kaip šiuo metu veikiančios gamtinių dujų ir elektros rinkos, o pats vandenilis būtų pripažintas strategiškai svarbiu energijos ištekliumi.
Vyriausybė Energetikos ministerijos pasiūlymams pritarė liepą. Tuometis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas aiškino, kad pokyčiais siekiama sudaryti sąlygas Lietuvoje atsirasti vandenilio rinkai ir užtikrinti saugią, techninius reikalavimus atitinkančią infrastruktūrą.
Vyriausybės patvirtintame 2025–2027 metų vandenilio plėtros plane numatyta, kad rinkos reguliavimas turėtų būti įtvirtintas iki šių metų pabaigos. Per artimiausius porą metų taip pat planuojama didinti vandenilio gamybą, vystyti jo transportavimo infrastruktūrą ir skatinti platesnį naudojimą transporte bei pramonėje.
Dar konservatorių Vyriausybės patvirtintose 2024–2050 metų vandenilio plėtros gairėse nustatyti ilgalaikiai tikslai. Iki 2030 metų Lietuvoje turėtų būti įrengta ne mažesnės kaip 1300 megavatų (MW) galios elektrolizės įrangos, per metus pagaminama 129 tūkst. tonų švaraus kuro, o žaliojo vandenilio dalis amonio trąšų gamyboje turėtų siekti bent 41 procentą.
2050 metais elektrolizės pajėgumai turėtų išaugti iki 8500 MW, o švaraus kuro gamyba – iki 732 tūkst. tonų. Iš šio kiekio galėtų būti eksportuojama 44 tūkst. tonų.