Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto deficitas antrąjį šių metų ketvirtį sudarė 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Nors šis rodiklis buvo mažesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, per ketvirtį jis pastebimai išaugo, rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenys.
Pirmąjį metų ketvirtį Lietuvos deficitas siekė 0,8 proc. BVP. Tai reiškia, kad per antrąjį ketvirtį jis padidėjo 2,4 proc. punkto.
Deficitas augo ir lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. 2025 metų antrąjį ketvirtį jis sudarė 2,7 proc. BVP, taigi šiemet buvo 0,5 proc. punkto didesnis.
Visoje ES valdžios sektoriaus biudžeto deficitas antrąjį ketvirtį siekė 3,5 proc. BVP, o euro zonoje – 3,3 proc. BVP. Pirmąjį ketvirtį šie rodikliai atitinkamai sudarė 3,1 proc. ir 3,2 proc. BVP. Vadinasi, tiek ES, tiek euro zonoje deficitas taip pat padidėjo, tačiau ne taip smarkiai kaip Lietuvoje.
Deficitas per ketvirtį padidėjo visose trijose Baltijos valstybėse. Latvijoje jis išaugo nuo 1,5 iki 2,9 proc. BVP, o Estijoje – nuo 1,6 iki 3,2 proc. BVP.
Didžiausias valdžios sektoriaus biudžeto deficitas antrąjį šių metų ketvirtį buvo užfiksuotas Rumunijoje – jis siekė 9,2 proc. BVP. Po jos rikiavosi Vengrija, kurios deficitas sudarė 7,2 proc. BVP, Lenkija – 5,9 proc., Belgija ir Bulgarija – po 5,3 proc., bei Prancūzija – 5,1 proc.
Tuo pat metu penkios ES valstybės antrąjį ketvirtį užfiksavo biudžeto perteklių.
Didžiausias perteklius buvo Kipre – 3,3 proc. BVP. Danijoje jis siekė 2,7 proc. BVP, Graikijoje – 2,2 proc., Airijoje – 1,9 proc., o Portugalijoje – 0,8 proc.