Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kreipėsi į LRT tarybą, prašydama dar kartą svarstyti sprendimą, kuriuo ji buvo pripažinta padariusi pažeidimą. LRT vadovė su tokiu įvertinimu nesutinka.
Ji teigė, kad ginčijamas sprendimas nėra vienareikšmis, nes nagrinėtas sudėtingas klausimas, susijęs su Pirkimų aprašo, Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR), konfidencialumo, tiekėjų interesų ir pirkimų skaidrumo reikalavimų derinimu.
M. Garbačiauskaitės-Budrienės vertinimu, LRT tarybos nutarime pateikta tikrovės neatitinkančių teiginių, be to, nuobauda skirta nesilaikant Darbo kodekse nustatytų terminų.
LRT vadovė taip pat nurodė, kad Taryba nepaaiškino, kokį konkretų neteisėtą veiksmą ji atliko arba kokios pareigos neįvykdė. Pasak jos, nutarime neatskleista ir tai, kuo pasireiškė jos kaltė bei kokios pasekmės kilo būtent dėl jos veiksmų.
Pažeidimas nesuteikė pagrindo atleisti iš pareigų
Rugsėjo pabaigoje posėdžiavusi LRT taryba pripažino M. Garbačiauskaitę-Budrienę pažeidus reikalavimus, kai viešai skelbtose programų pirkimų ataskaitose nebuvo pateikti fizinių asmenų, teikiančių paslaugas, duomenys.
Anksčiau pati LRT generalinė direktorė buvo neatmetusi galimybės, kad viešai paskelbus paslaugų teikėjų duomenis šie asmenys galėjo pareikšti pretenzijų dėl asmens duomenų apsaugos.
LRT taryba nustatytą pažeidimą įvertino kaip nešiurkštų. Tai reiškia, kad jis nesudarė pagrindo M. Garbačiauskaitę-Budrienę atleisti iš pareigų.
Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas po posėdžio pranešė, kad generalinei direktorei skirtas įspėjimas. Jei per artimiausius metus ji padarytų panašaus pobūdžio pažeidimą, būtų svarstomas jos darbo sutarties nutraukimas.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė tokį sprendimą įvertino kaip psichologinį spaudimą. Vis dėlto po posėdžio ji teigė dar nežinanti, ar dėl Tarybos sprendimo kreipsis į teismą.
ELTA primena, kad birželį pažeidimų dėl viešai skelbiamose LRT programų pirkimų ataskaitose nepateiktų fizinių asmenų, paslaugų teikėjų, duomenų buvo nustačiusi Generalinė prokuratūra. Liepos pradžioje LRT taryba vienbalsiai įpareigojo administraciją pašalinti prokuratūros nustatytus pažeidimus ir pateikti jų priežasčių paaiškinimą.
Birželį Seimas priėmė LRT įstatymo pataisas. Jose numatyta, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius iki kadencijos pabaigos galės būti atleistas ne mažesne kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma, jei nebeatitiks nepriekaištingos reputacijos reikalavimų arba padarys šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Dauguma šių pataisų nuostatų įsigalios po kelių metų. Tačiau nauja LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarka pradėjo galioti iš karto, kai buvo pasirašytas teisės aktas.