Lenkijos koncernui „Orlen“ svarstant, ar tęsti „Orlen Lietuva“ Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos modernizavimą, jo vadovo įspėjimas apie galimą gamyklos uždarymą vertinamas kaip derybinis signalas Lietuvai. Ekspertai mano, kad taip reaguojama į diskusijas dėl įmonės netikėto pelno apmokestinimo ir siekiama paskatinti valstybę labiau prisidėti prie milijardinės vertės projekto.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas BNS sakė, kad „Orlen“ pareiškimas yra atsakas į stiprėjančias kalbas apie solidarumo įnašą ar didesnį pelno mokestį. Jo teigimu, koncernas tokiomis aplinkybėmis natūraliai siunčia Lietuvai perspėjimą apie galimas sprendimų pasekmes.
Lenkijos politikos ekspertas, Rytų Europos koledžo Vroclave vadovas Laurynas Vaičiūnas pareiškimą taip pat vertino kaip derybinę poziciją dėl viršpelnio apmokestinimo ir signalą, kad valstybė galėtų iš naujo įvertinti savo požiūrį į šią investiciją.
Modernizavimui užbaigti, skaičiuojama, dar reikėtų apie 0,5 mlrd. eurų. T. Povilausko teigimu, todėl suprantama, kad koncernas vertina, ar Mažeikių gamykla jam atsipirks. Anksčiau, kai didelių investicijų nereikėjo, objektas išsilaikė pats, tačiau dėl šimtamilijoninių išlaidų jo atsiperkamumas, analitiko manymu, tapo abejotinas.
BNS skelbė, kad Lietuvos energetikos ir finansų ministrai Lukas Savickas bei Taurimas Valys „Orlen“ vadovo Ireneuszo Fafaros (Ireniušo Fanfaros) pasisakymą sieja su galimu „Orlen Lietuvos“ viršpelnio apmokestinimu. Premjeras Mindaugas Sinkevičius trečiadienį pavedė energetikos, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrams iki kito pirmadienio įvertinti energetikos įmonių pelną ir viršpelnį bei pateikti siūlymus dėl jo apmokestinimo.
Ekspertai įspėja neapsiriboti vien šių metų rezultatais
„Orlen“ vadovas Lenkijos naujienų agentūrai PAP teigė, kad koncernas turės nuspręsti, ar investuoti į modernizavimą. Įgyvendintas projektas, jo vertinimu, gamyklos veiklą pratęstų keliolikai metų, tačiau jo atsisakius išaugtų rizika, kad Mažeikių gamykla apskritai nutrauks darbą.
I. Fafara taip pat nurodė, kad metinis „Orlen Lietuvos“ pelnas nepadengia į gamyklą jau investuotų lėšų, o finansiškai jos veiklą pateisina tik tai, kad papildomo finansavimo jai nereikia.
L. Vaičiūnas teigė, jog Lenkijos viešojoje erdvėje šie pareiškimai didesnio dėmesio nesulaukė – daugiausia buvo pateikta tik faktinė informacija.
Buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžė, kad dėl šiuo metu itin aukštų degalų kainų gamyklos finansinės perspektyvos atrodo geros. Jo teigimu, ypač brangstant dyzelinui tokio tipo naftos perdirbimo įmonės visame pasaulyje gauna neplanuotai didelį pelną, todėl dabartinį laikotarpį Mažeikių gamyklai galima vadinti aukso amžiumi.
T. Povilauskas ragino įmonės padėties nevertinti vien pagal šių metų netikėtą pelną. Jis perspėjo, kad sprendimas apmokestinti tokias pajamas galėtų smarkiai sumažinti investuotojo motyvaciją, ypač tada, kai atsiranda galimybė pagaliau uždirbti.
Analitikas priminė, kad per pastaruosius 20 metų, nuo tada, kai „Orlen“ 2006 metais įsigijo Mažeikių įmonę, gamykla koncernui nebuvo nuolat didelį pelną generuojantis objektas. Jo vertinimu, po vienų ar dvejų metų padėtis perdirbimo rinkoje vėl gali kardinaliai pasikeisti „Orlen“ nenaudai, todėl devynių mėnesių rezultatais nederėtų pakenkti keliolikos metų perspektyvai.
I. Fafara yra sakęs, kad Mažeikių gamyklos padėtį, kaip ir kitų Europos naftos perdirbimo įmonių, apsunkina geografinė vieta – ji yra toli nuo didelių sausumos rinkų, todėl jos verslo galimybės ribotos.
T. Povilauskas gamyklą pavadino viena mažiau konkurencingų Europoje. Tačiau L. Vaičiūnas nesutiko, kad ji yra atkirsta nuo didžiųjų rinkų. Jo manymu, ši aplinkybė negalėjo staiga atsirasti tik šiais metais, be to, Mažeikių pajėgumai anksčiau nebuvo neišnaudojami, todėl toks argumentas gali būti tik priedanga.
Modernizavimo klausimą siūlo spręsti politiniu lygiu
BNS skelbė, kad „Orlen Lietuva“ pernai lapkritį nutraukė sutartį su Jungtinės Karalystės energetikos projektų valdymo bendrove „Petrofac“. Sutartis buvo susijusi su žaliavos likučio konversijos įrenginio statyba, tačiau darbai nuolat vėlavo dėl „Petrofac“ finansinių sunkumų, o bendrovė laiku neatsiskaitydavo su Lietuvos subrangovais.
„Orlen Lietuvos“ atstovai nurodė, kad iki sutarties nutraukimo buvo atlikta apie 80 proc. visų projekto darbų.
Ž. Vaičiūnas pabrėžė, kad giluminio naftos perdirbimo įrenginys Mažeikiuose yra būtinas gamyklos pelningumui užtikrinti. Jo teigimu, jau anksčiau buvo aišku, kad be šios investicijos gamyklos ateities perspektyvos būtų menkos.
Jis ir L. Vaičiūnas mano, kad diskusijos apie projektą bei gamyklos ateitį turėtų persikelti į dvišalį Lietuvos ir Lenkijos politinį lygmenį. Ž. Vaičiūno teigimu, abiejų šalių interesas yra užbaigti ir įgyvendinti projektą, todėl būtinas dialogas su Lenkijos puse.
L. Vaičiūnas teigė, kad „Orlen“ investiciją Lietuvoje galima vertinti ne tik ekonomiškai. Nors tai didžiausia šalies mokesčių mokėtoja, pelninga ir efektyvi įmonė, ji turi ir didelę politinę reikšmę, todėl sprendimai neapsiribos vien verslo lygmeniu ir pareikalaus politikų bendradarbiavimo.
„Orlen Lietuva“ 641 mln. eurų vertės sutartį su „Petrofac Ltd.“ dėl giluminio naftos perdirbimo įrenginio statybos Mažeikiuose pasirašė 2021 metų spalį. 2023 metų rugpjūtį bendrovė pranešė, kad investicijos į gamyklos modernizavimą pabrango 45 proc. ir siekia apie 970 mln. eurų.
Neoficialiomis „PAP Biznes“ žiniomis, projektui užbaigti reikia apie 600–700 mln. JAV dolerių, arba 536–625 mln. eurų.
Pernai kovą Vyriausybė įsipareigojo skirti projektui ne daugiau kaip 54 mln. eurų valstybės paramos. Taip pat numatyta kitokia finansinė pagalba: pelno mokesčio lengvata, kompensacijos už netiesiogines taršos leidimų išlaidas ir investicijos į infrastruktūrą.
„Orlen Lietuva“ yra strateginė Lietuvos įmonė, valdanti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą ir Būtingės naftos terminalą. Tai vienintelė naftos perdirbimo bendrovė Baltijos šalyse.