Sulaukę pensinio amžiaus gyventojai gali gauti ne tik „Sodros“ pensiją. Tie, kurie dirbdami papildomai kaupė II pensijų pakopoje, išėję į pensiją gali pretenduoti ir į papildomas mėnesines išmokas – pensijų anuitetus.
„Sodros“ duomenimis, rugsėjo pabaigoje pensijų anuitetus buvo įsigiję 5037 gyventojai. Standartinio anuiteto be paveldėjimo galimybės vidutinė išmoka siekė 99,18 euro, o anuiteto su paveldėjimu – 90,82 euro.
Vis dėlto išmokų dydžiai gerokai skiriasi: didžiausias mėnesinis pensijų anuitetas siekė 621,85 euro, o mažiausias – 9,51 euro.
Per rugsėjį į Pensijų anuitetų fondą (PAF) už įsigytus pensijų anuitetus buvo pervesta 0,34 mln. eurų.
Rugsėjį investicinio pelno nefiksuota
Pasibaigus kaupimui, pensijų fondų valdymo bendrovės parduoda gyventojų sukauptą turtą ir gautas lėšas perveda „Sodrai“. Ši nuo sumos išskaičiuoja 2,5 proc. administravimo išlaidoms, o likusius pinigus perveda į PAF.
Būtent iš šio fondo pensininkams kas mėnesį mokamos papildomos išmokos prie pensijos – pensijų anuitetai.
Rugsėjo pabaigoje PAF turto vertė siekė 98,2 mln. eurų. Šios lėšos paskirstytos į tris portfelius: likvidumo, garantinį ir augimo. Likvidumo portfelyje buvo daugiau nei 1,8 mln. eurų, garantiniame – 25,3 mln. eurų, o augimo – daugiau nei 61,8 mln. eurų.
Likvidumo portfelis skirtas užtikrinti anuitetų mokėjimus artimiausiu laikotarpiu – šešiems mėnesiams. Jį sudaro „Sodros“ sąskaitose laikomos lėšos.
Garantinis portfelis skirtas ilgesniam, penkerių metų ir ilgesniam, laikotarpiui. Laikinai šios lėšos investuojamos į skolos vertybinius popierius ir terminuotuosius indėlius.
Augimo portfelio tikslas – per laikotarpį iki 20 metų uždirbti investicinę grąžą kiekvienam pensijų anuitetui. Todėl jo lėšos investuojamos į akcijas ir investicinius fondus, įskaitant indeksinius bei biržoje prekiaujamus fondus (ETF).
Kai portfelio turtas parduodamas už didesnę kainą nei buvo įsigytas, „Sodros“ valdomas fondas uždirba pelno. Jis paskirstomas anuitetų gavėjams. Tačiau per rugsėjį augimo portfelyje pelnas nebuvo realizuotas.
Rinkas stipriai veikė dirbtinis intelektas
„Sodros“ specialistai nurodė, kad rugsėjį rinkose daug dėmesio teko dirbtiniam intelektui (DI). Pasak jų, dauguma įmonių, pasitelkdamos DI, viršija savo lūkesčius, o „OpenAI“ ir „Anthropic“ bendra vertė jau perkopė 3 trilijonus dolerių.
Akcijų rinkose svyravimus sustiprino „Meta“, anksčiau vadintos „Facebook“, pristatytas išmanusis agentas „Muse“. Jis gali užsakyti keliones, suplanuoti pirkinius ir tvarkyti asmeninius finansus. Per parą „Muse“ tapo populiariausia programėle Amerikoje, o „Meta“ vertė padidėjo 300 milijardų dolerių. Tuo metu kelionių agentūrų, finansų konsultantų ir panašių įmonių akcijos pigo.
Specialistai taip pat pažymėjo, kad DI agentai kelia ne tik entuziazmą, bet ir nerimą. Jie vis dažniau palieka laboratorijas ir savarankiškai vykdo įvairius išpuolius. Garsiausiu pavyzdžiu įvardyta „ChatGPT“ agentų ataka prieš Australijos vyriausybę.
„Anthropic“, besiruošdama debiutui akcijų rinkoje, paskelbė verslo santrauką, kurioje trečdalį teksto sudarė perspėjimai, kad jos technologijos gali kelti grėsmę žmonijai. „Sodros“ specialistų vertinimu, susitarimai dėl atsargesnio technologijų vystymo galbūt slepia lėtėjančią pažangą.
Didžiausia grėsmė – energetikos rinkos sukrėtimai
„Sodros“ specialistai teigė, kad pasaulio rinkoms nerimo kelia ir kitos problemos, pirmiausia – naftos kainos.
Jų teigimu, pagrindiniu iššūkiu išlieka uždarytas Hormuzo sąsiauris. Be to, valstybės intensyviai naudoja savo energetinių išteklių rezervus. Jungtinėse Valstijose jie yra mažiausi nuo jų sukūrimo prieš 40 metų, todėl tikėtasi, kad jau šį mėnesį gali būti pasiekta kritinė riba ir visoje šalyje paskelbta nepaprastoji padėtis.
Dėl to JAV spaudžia sąjungininkes sparčiau naudoti savus rezervus, grasindamos tarifais. Taip pat stringa tiekimo grandinės: Irano dronai susprogdino Saudo Arabijos naftotiekį, kuriuo kasdien būdavo perpumpuojama daugiau nei 5 milijonai barelių naftos. Be to, hučių pajėgos užblokavo Babal-Mandebo sąsiaurį, kuriuo plaukdavo daugiau nei 10 proc. visos pasaulio naftos.
Karo pradžioje didesnės energetikos krizės išvengti padėjo Kinija, beveik perpus sumažinusi naftos vartojimą ir taip prisidėjusi prie kainų stabilizavimo. Tačiau rugsėjį Kinija vartojimą vėl padidino, todėl naftos kainos pradėjo kilti.
Prieš pusmetį krizės poveikį taip pat švelnino šešėliniai laivynai, gabenę sankcionuotą, daugiausia iš Rusijos eksportuojamą naftą. Tačiau dėl sėkmingų Ukrainos smūgių šiuo metu pusė dyzelino perdirbimo gamyklų priverstos mažinti gamybą. Rusijoje susidarė toks dyzelino trūkumas, kad jo eksportas buvo uždraustas.
Pasak specialistų, iš pradžių Amerikos politikai tokias priemones kritikavo kaip kišimąsi į laisvąją rinką, tačiau karui tęsiantis ir patys pradėjo svarstyti panašius sprendimus.
Didžiausia problema pasaulio ekonomikai, jų vertinimu, tampa būtent dyzelino trūkumas. Benzinui pabrangus ar jo pritrūkus, žmonės gali rinktis autobusus, tačiau dyzelinu varomi sunkvežimiai, traktoriai ir laivai, todėl nuo jo priklauso visa pasaulio pramonė. Kadangi dyzelino paklausa nėra elastinga, nuo karo pradžios jo kaina padidėjo tris kartus.
Transportavimo išlaidoms išaugus tris kartus, poveikį greitai pajunta ir vartotojai: brangsta ne tik degalai, bet ir įvairios prekės bei paslaugos – nuo miltų iki tiltų.
Kurių investicijų vertė augo, o kurios smuko?
Rugsėjį PAF portfelyje antrą mėnesį iš eilės geriausiai pasirodė didžiausių JAV technologijų bendrovių akcijos (QDVE). Per mėnesį jų kaina padidėjo 6,96 proc.
Japonijos akcijų (XZMJ) vertė augo 3,97 proc., o besivystančių rinkų akcijų krepšelis be Kinijos (EXCH) pabrango 2,44 proc.
Labiausiai krito pasaulio finansų sektoriaus pozicija (XDWF) – jos vertė sumažėjo 3,52 proc.
Sunkus mėnuo buvo ir visiems fonde esantiems Europos akcijų fondams: EUNK vertė sumažėjo 3,05 proc., CEBZ – taip pat 3,05 proc., o CEMS – 3,03 proc.