Parlamentaras ir ekonomistas Raimondas Kuodis teigia, kad Lietuva, nustatydama degalų akcizus, nepakankamai atsižvelgė į konkurenciją su kaimyninėmis valstybėmis. Jo nuomone, siekiant susigrąžinti dėl kainų skirtumų prarastą degalų rinkos dalį, reikėtų perimti Lenkijos sprendimus ir mažinti degalams tenkančią mokestinę naštą.
Antradienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete kalbėjęs R. Kuodis sakė, kad Lietuva galėtų taikyti į „akies už akį“ principą panašią akcizų politiką – reaguoti į kaimyninių šalių veiksmus ir taip apsaugoti savo rinką.
Ekonomisto vertinimu, Lietuva, be akcizo, įvesdama ir papildomą anglies dioksido (CO2) dedamąją, nepakankamai įvertino degalų rinkos konkurenciją regione.
Jeigu ši dedamoji susijusi su Lietuvos įsipareigojimais pagal Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (RRF), R. Kuodis siūlo svarstyti bazinio akcizo tarifo koregavimą. Jo teigimu, valdžia turėtų aiškiai apsispręsti, ar siekia išlaikyti rinką, ar surinkti kuo daugiau pajamų iš akcizų.
R. Kuodis pabrėžė, kad dėl dabartinės politikos prarasta degalų rinkos dalis yra labai didelė, todėl reikėtų imtis priemonių jai susigrąžinti.
Parlamentaras taip pat kritikavo dabartinės apmokestinimo sistemos sudėtingumą. Jo nuomone, papildomos CO2 dedamosios įvedimas nebuvo pakankamai pagrįstas, nes pats akcizas iš esmės jau yra susijęs su CO2 apmokestinimu.
R. Kuodis atkreipė dėmesį, kad transporto priemonėms ir degalams Lietuvoje taikomi keli skirtingi mokesčiai. Todėl, anot jo, reikėtų vertinti ne pavienius tarifus, o bendrą jų poveikį vartotojams ir rinkos konkurencingumui.
Jo teigimu, įvedus papildomą CO2 dedamąją, buvo galima sumažinti ar kitaip pakoreguoti kitus degalų mokesčius, kad Lietuva neprarastų rinkos Lenkijai ir Latvijai.
Kalbėdamas apie galimybę apmokestinti naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ viršpelnį, R. Kuodis sakė, kad tokie sprendimai pirmiausia turėtų būti koordinuojami ES mastu.
Ekonomisto teigimu, Lenkija viršpelnių apmokestinimo priemones gali panaudoti degalų kainoms mažinti ir taip sustiprinti savo padėtį Lietuvos atžvilgiu. Anot jo, dalis tokiu būdu gautų lėšų nukreipiama dyzelino kainai mažinti, todėl Lietuvos rinka toliau prarandama.
R. Kuodis mano, kad ES turėtų turėti nuolatinį mechanizmą, leidžiantį apmokestinti išskirtinius pelnus, atsiradusius dėl išorinių aplinkybių, o ne dėl pačių įmonių pastangų. Jis kaip pavyzdį minėjo situacijas, susijusias su karu Ukrainoje, kai, jo vertinimu, tokie pinigai neturėtų būti laikomi vien įmonių pelnu.
Vis dėlto, pasak ekonomisto, Bendrijoje šiuo metu nėra pakankamai veiksmingos bendros sistemos tokiais atvejais spręsti. ES valstybės, jo teigimu, dažniausiai veikia atskirai ir improvizuoja.
Biudžete pasigenda analizės
Vertindamas antradienį Seimui teikiamą 2027 metų valstybės biudžeto projektą, R. Kuodis kritikavo ir jo rengimo principus. Ekonomisto teigimu, dokumente trūksta analizės, kuri parodytų, ar konkrečioms valstybės sritims skiriamas finansavimas yra pakankamas.
Jo nuomone, biudžete pateikiama daug skaičių, tačiau neaišku, kuo remiantis sprendžiama, kurioms sritims finansavimą reikėtų didinti, o kurioms – mažinti.
R. Kuodis teigė, kad valstybės biudžetas neturėtų būti tik pajamų ir išlaidų suvestinė. Jame, anot jo, turėtų būti pagrįsti finansavimo prioritetai ir įvertinta, kurios sritys finansuojamos tinkamai, o kurioms lėšų trūksta.
Kaip skelbė ELTA, Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui ir pateiks jį Seimui. Jame numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas, viršijantis Mastrichto kriterijų.
Neįskaičiuojant europinės 1,5 proc. BVP išlygos kariniams įsigijimams, kitų metų deficitas turėtų siekti 4,8 proc. BVP, o valstybės skola – 48,2 proc. BVP.
Prognozuojama, kad 2028 metais biudžeto deficitas sudarys 4,6 proc. BVP, o neįskaičiavus karinių išlaidų išlygos – 4,7 proc. Tuo metu valstybės skola turėtų viršyti pusę šalies BVP ir siekti 50,7 proc.
Tarp pagrindinių biudžeto prioritetų nurodomas visuomenės ir valstybės saugumas. Krašto apsaugos ministerijai (KAM) kitąmet numatoma skirti 5 proc. BVP, arba daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų. Šeimos paketo priemonėms numatyta 150 mln. eurų biudžeto lėšų.