Lietuvos būsto rūmai ragina aiškiau nustatyti daugiabučių butų savininkų atsakomybę tais atvejais, kai dėl jų trukdymo atlikti būtinus remonto darbus nukenčia kitų gyventojų turtas.
Būsto rūmų prezidentas Algis Čaplikas teigia, kad konfliktai dėl remonto gali ne tik paspartinti pastato būklės blogėjimą, bet ir padidinti žalą kaimynų nuosavybei.
Siūlo vertinti, kas trukdo būtiniems daugiabučio remonto darbams
A. Čaplikas pateikia pavyzdį: jei daugiabučio stogas prakiuręs, viršutinio aukšto butas nuolat užliejamas, tačiau dalis savininkų nepritaria remontui, po kiekvieno lietaus nuostoliai vis didėja. Jo vertinimu, tokiu atveju kyla klausimas, ar kitų savininkų sprendimų padarinius turėtų dengti tie, kurie jų nepriėmė. Pasak jo, teisė spręsti dėl bendro turto turėtų būti neatsiejama nuo atsakomybės už priimtų sprendimų pasekmes.
Būsto rūmai mano, kad Lietuva galėtų atsižvelgti į Vokietijos teismų praktiką. Joje numatoma, kad savininkams, dėl kurių kaltės nepriimamas sprendimas dėl neatidėliotino remonto, gali tekti asmeniškai atsakyti už dėl to atsiradusią žalą.
Organizacija pabrėžia, kad tokia atsakomybė negalėtų būti taikoma automatiškai. Kiekvienu atveju reikėtų įvertinti, ar remontas buvo būtinas, ar savininkas buvo kaltas ir ar būtent jo veiksmai lėmė žalą.
A. Čapliko teigimu, Lietuvoje verta svarstyti mechanizmą, kuris leistų nustatyti atsakomybę už nepagrįstą trukdymą atlikti būtinuosius remonto darbus.
Būsto rūmų prezidentas siūlo vertinti atvejus, kai savininkai žino apie realią grėsmę, tačiau kaltais veiksmais sutrukdo atlikti būtinus darbus, o dėl to atsiranda nuostolių. Jo nuomone, neturėtų būti situacijos, kai vieni gyventojai priima sprendimus, o už jų padarinius sumoka kiti.
Būsto rūmai atkreipia dėmesį, kad tam tikros finansinės pasekmės už trukdymą įgyvendinti bendrus sprendimus jau taikomos daugiabučių renovacijos srityje. Jei dėl kompensacijos gavėjo veiksmų ar neveikimo renovacija nepradedama ir yra nustatytos kitos numatytos sąlygos, kompensuojama šildymo išlaidų dalis gali būti sumažinta 50 proc. Vėliau kompensacija gali būti neskiriama iki trejų šildymo sezonų.
Vis dėlto griežtesnė atsakomybė, organizacijos teigimu, neturėtų panaikinti gyventojų teisės kontroliuoti remonto išlaidas, prašyti pagrįstų sąmatų ir reikalauti skaidriai pasirinkti rangovus.