Politikams vis garsiau raginant uždrausti rusiškų grūdų tranzitą per Baltijos šalis ir dėl tokio sprendimo susitarti Europos Sąjungos (ES) mastu, Lietuvoje siūloma griežtinti šių krovinių kontrolę.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) rengia priemones, kurios turėtų padėti nustatyti tranzitu vežamų grūdų kilmę ir užkirsti kelią galimiems pažeidimams. Perdirbėjai taip pat kelia klausimą, ar tarp tokių krovinių nėra iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų pavogtų grūdų.
Visų trijų Baltijos valstybių politikai ragina ES lygiu susitarti dėl rusiškų grūdų importo ir tranzito draudimo, tačiau kartu ieškoma ir nacionalinių sprendimų.
Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika VMVT pavedė atlikti kilmės nustatymo tyrimus visoms tranzitinėms grūdų siuntoms iš Rusijos ir Baltarusijos.
Vyriausybė dar turės nuspręsti, ar Klaipėdos uoste tokie kroviniai turėtų būti sulaikomi iki tyrimų rezultatų. Šiuo metu mėginiai paimami, tačiau grūdai toliau kraunami į laivus, kurie gali nedelsdami išplaukti į galutinę paskirties vietą, nors tyrimai trunka gerokai ilgiau.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas šalies įmones ragino tranzitu vežamų žemės ūkio kultūrų nekrauti.
Per pirmus aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 47 tūkst. tonų rusiškos kilmės grūdų. Daugiausia tai buvo kukurūzai, geležinkeliais atgabenti iš Kaliningrado srities.
Uosto vadovas Algis Latakas Eltai yra sakęs, kad šie kroviniai nėra sankcionuoti, todėl uostas neturi teisės jų stabdyti. Vis dėlto jų srautas kasmet mažėja, nes rusiškiems grūdams taikomos papildomos sankcijos.
Šiuos krovinius Lietuvoje gabena „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG). Jos krovinių vežimo įmonė „LTG Cargo“ Eltai nurodė, kad maždaug 90 proc. gabenamų rusiškų grūdų keliauja tranzitu iš Rusijos į Kaliningradą. Nedidelis kiekis – apie 50 tūkst. tonų – šiemet taip pat buvo vežamas iš Kaliningrado į Klaipėdos uostą, o iš jo – į trečiąsias šalis.
Pagal lydimuosius dokumentus ši produkcija užauginta Kaliningrade, todėl jos tranzitą reglamentuoja stojimo į ES sutartis.
Rusijos ir Baltarusijos kilmės grūdų importas į Lietuvą draudžiamas nuo 2024 m. gegužės 29 d. – tokį draudimą numato nacionalinių sankcijų įstatymai. Tačiau jis taikomas grūdų įvežimui į Lietuvos rinką, o tranzitas per šalies teritoriją nėra uždraustas, nes grūdai nėra įtraukti į ES sankcionuotų prekių sąrašą.
Grūdų perdirbėjai teigia, kad Baltijos šalių uostuose per metus gali būti perkraunama milijonai tonų rusiškų grūdų.
Siūloma dviejų etapų patikra
VMVT teigimu, kilmės tyrimai nuo praėjusių metų gegužės jau atliekami pašarams skirtų grūdų siuntoms, kurios laikinai laikomos ar perkraunamos muitinės sandėliuose.
Tačiau pasikeitę srautai rodo, kad dalis krovinių nukreipiama į supaprastintą tiesioginio tranzito procedūrą arba priskiriama maistui skirtiems grūdams. Taip, tarnybos vertinimu, išnaudojamos kontrolės spragos.
Planuojamomis priemonėmis siekiama riboti galimybes tarptautinėse rinkose parduoti per Baltijos šalis vežamus grūdus, įskaitant galimai iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų pagrobtą produkciją. Taip būtų siekiama užkirsti kelią neteisėtam jos eksportui ir neleisti Rusijai šių grūdų pateikti kaip rusiškos kilmės.
Derinamu VMVT vadovo įsakymu siūloma nustatyti griežtesnę negyvūninio maisto tranzito kontrolę, kad būtų mažinama nelegalaus gabenimo ir kilmės klastojimo rizika.
Pagal siūlomą dviejų etapų mechanizmą pasienio veterinarijos posto pareigūnai po pirminės patikros krovinį nukreiptų į numatytą perkrovimo arba laikino sandėliavimo vietą. Ten siuntą būtų galima iškrauti tik dalyvaujant VMVT teritorinio priežiūros skyriaus pareigūnui.
Sugriežtėtų ir fizinis tikrinimas: iškrovimo metu mėginius kilmės tyrimui būtų privaloma paimti iš kiekvienos transporto priemonės ar geležinkelio vagono.
Taip pat siūloma numatyti tarptautinio reagavimo tvarką. Jei tyrimai mažiausiai 50 proc. patvirtintų tikimybę, kad maisto kilmės šalis buvo suklastota, VMVT apie tai nedelsdama informuotų Europos Komisiją (EK) ir kitas ES valstybes.
Grūdų vežėjai, likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki siuntos atvykimo, turėtų elektroniniu paštu pateikti išankstinę informaciją ir visus lydimuosius dokumentus. Tarp jų būtų kilmės sertifikatas, komercinė sąskaita faktūra, transportavimo dokumentas ir valstybės rinkliavos sumokėjimo įrodymas.
Jei šie reikalavimai nebūtų įvykdyti, maisto kontrolės procedūros nebūtų pradedamos, o tranzitas per Lietuvos teritoriją būtų draudžiamas.
Baltijos šalys siekia bendro ES sprendimo
Spalio pradžioje prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos ir Estijos premjerais oficialiai kreipėsi į ES, ragindamas uždrausti rusiškų grūdų tranzitą per Bendrijos teritoriją. Laiškas buvo adresuotas Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkui Antonio Costa ir EK vadovei Ursulai von der Leyen.
Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė per pastarąjį ES Užsienio reikalų tarybos posėdį taip pat ragino Bendrijos šalis susitarti dėl tokio draudimo.
ES sprendimų klausimą kėlė ir Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius. Jis teigė šią temą aptaręs su Latvijos kolega Andriu Kulbergu ir nurodė, kad abiejų šalių pozicijos sutampa.
Latvijoje anksčiau svarstyta galimybė iš Rusijos ir Baltarusijos įvežamiems grūdams bei jų perdirbimui taikyti 300 proc. muitą. Tačiau Lietuvos ekspertai ir politikai tokius pareiškimus kritikavo, teigdami, kad praktiškai jų įgyvendinti nebūtų galima.
Šią savaitę Latvijos premjeras pranešė, kad šalis negali 300 proc. padidinti geležinkelių infrastruktūros naudojimo mokesčio rusiškų grūdų tranzitui ir negali jo visiškai uždrausti.
A. Kulbergo teigimu, ES turi išimtinę kompetenciją nustatyti tarifų ir tranzito politiką, todėl nacionaliniai sprendimai gali sukelti specifinių rizikų.
Latvijos vyriausybė anksčiau buvo įspėta, kad uždraudus tokį tranzitą šaliai iškart grėstų 200–800 mln. eurų vertės teisminiai ginčai. Panašiame arbitražo procese su Baltarusijos valstybine trąšų bendrove „Belaruskalij“ šiuo metu dalyvauja Lietuva.
M. Sinkevičius yra sakęs, kad Rusijai atakuojant Ukrainos uostus ir trikdant grūdų eksportą, nepriimtina, jog agresorė tuo pat metu naudotųsi Baltijos valstybių uostais ir infrastruktūra savo bei iš okupuotų Ukrainos teritorijų pavogtiems grūdams eksportuoti.
Lietuva, kaip skelbta, ketina siūlyti ne tik uždrausti tokį tranzitą, bet ir į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukti kai kuriuos Rusijos žemės ūkio sektoriaus oligarchus, remiančius karą.
Estija rusiškų ir baltarusiškų grūdų tranzitą per savo teritoriją, kaip skelbė šalies užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna, uždraudė nuo spalio. Iki tol toks draudimas nebuvo taikomas.
Ministro teigimu, sprendimas priimtas reaguojant į Rusijos vykdomą Ukrainos grūdų eksporto blokadą. Šiuo klausimu Estija taip pat bendradarbiauja su Latvija ir Lietuva, siekdama, kad Baltijos šalių uostai netaptų Rusijos tranzito keliu.